Toks netikėtas pareiškimas sukėlė nuostabą Pentagone ir Seule, o prezidento kritikai akcentavo, kad nuolaidų totalitarinaim režimui imtasi nesulaukus jokių konkrečių garantijų iš priešingos barikadų pusės. Plati „denukliarizacijos“ sąvoka ir jokių konkrečių įsipareigojimų iš Š. Korėjos pusės nebuvimas suteikė Kim Jong Unui daug laisvės interpetuoti susitikimo rezultatus ir tuo pačiu pavaizduoti šį susitikimą kaip didžiulę sėkmę režimui.

Tačiau nepaisant skambių lyderių pareiškimų per susitikimą, diplomatija ėmė akivaizdžiai strigti. Rugpjūčio pradžioje Jungtinių Tautų inspektoriai paskelbė savo išvadas – Š. Korėja toliau tęsia savo branduolinę programą.

JT ataskaitoje skelbta, kad „Šiaurės Korėja nesustabdė savo branduolinės ir raketų tobulinimo programų ir toliau pažeidinėja Saugumo Tarybos rezoliucijas“. Tai netruko išprovokuoti ir JAV atsaką.

Pratybos – atnaujintos

„Nėra jokių ateities planų nutraukti bendras Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos karines pratybas Korėjos pusiasalyje", – šį antradienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas. Toks pareiškimas nutolsta nuo birželio mėnesį pasigirdusio pranešimo, jog kariniai manevrai su Pietų Korėja bus nutraukti „neribotam laikui“, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasakė, jog Amerika sustabdys karines pratybas su Pietų Korėja, rašo cbsnews.com.

Gresiant JAV ir Šiaurės Korėjos diplomatinių pastangų aklavietei, tai yra naujausias ženklas, kad D. Trumpo administracija neketina daryti nuolaidų Kim Jong Unui be realių Šiaurės Korėjos žingsnių branduolinio nusiginklavimo link.

Jimas Mattisas, Josephas Dunfordas

„Šiuo metu neturime planų stabdyti tolesnes pratybas“, – antradienį žurnalistams sakė J. Mattisas.

Dėl minėto prezidento sprendimo rugpjūčio mėnesį neįvyko JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos „Freedom Guardian“. D. Trumpas birželio mėnesį leido suprasti, kad tokiu žingsniu Jungtinės Valstijos bando išlaikyti šiaurės korėjiečius prie derybų stalo, kol abi pusės produktyviai dirbo.

„Mes sustabdysime karines pratybas, kurios sutaupys mums daugybę pinigų, kol nepamatysime, kad būsimos derybos vyksta ne taip, kaip turėtų, – birželio mėnesį per viršūnių susitikimą Singapūre sakė D. Trumpas. – Mes sutaupysime milžiniškus pinigus. Be to, manau, kad jos yra labai provokuojančios“.

J. Mattisas paaiškino, kad pratybos buvo nutrauktos gera valia, kad būtų „sutepti ratai“ JAV ir Šiaurės Korėjos deryboms. Antradienį jis atkartojo šią mintį ir paliko atvirą galimybę ateityje vėl sustabdyti pratybas, jeigu tai leistų pradėti derybas.

„Dabar aš neturiu krištolinio rutulio. Pamatysime, kaip plėtosis derybos, – sakė J.Mattisas. – Leiskime dirbti diplomatams. Mes visi žinome, kokios svarbos klausimą jiems tenka spręsti, ir mes, kaip jau sakiau, stengsimės palaikyti diplomatus“.

Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje turi maždaug 28500 karių. Tačiau J. Mattisas ateityje numatytas JAV ir Pietų Korėjos pratybas vengė charakterizuoti kaip provokuojančias.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi milžiniškos rizikos, surengdamas viršūnių susitikimą su Kim Jong Unu ir pavadindamas jį pribloškiančia ir istorine sėkme.

„Grįžtame prie labai įtempto momento“

Dabar, kai diplomatiniai ryšiai su Pchenjanu yra atsidūrę aklavietėje ir pradėjo kilti įtampa, gali tekti mokėti už šį lošimą, rašo cnn.com.

Tiesa, pasaulis dar nėra atsidūręs ties karo slenksčiu ir tarp D. Trumpo bei izoliuotos valstybės dar nesigirdi „ugnies ir įsiūčio“ retorikos, kuri praėjusiais metais buvo sukėlusi baimę dėl karo.

Tačiau jei augantis nerimas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos virs ilgiau užsitęsusiu diplomatinės iniciatyvos sąstingiu, baimė dėl konflikto, Korėjos pusiasalyje galinčio pražudyti milijonus gyventojų, gali sugrįžti.

Be rizikavimo žmonių ir geopolitikos kortomis, D. Trumpui grėstų ir asmeninis nemalonus politinis pralaimėjimas, jei paaiškėtų, kad prestižas, kurį jis investavo į šį procesą, nedavė jokio rezultato. Žalos gali patirti ir respublikonų lyderiai, kurie, artėjant sudėtingiems vidurio kadencijos rinkimams, D. Trumpą bando vaizduoti kaip tikrą valstybininką.

Tačiau pažangos stoka siunčia nerimo signalą daugeliui užgrūdintų Vašingtono užsienio politikos lyderių ir tokia padėtis gali būti tiesioginis rezultatas to, kad JAV prezidentas Singapūre neužsitikrino tvirtų Šiaurės Korėjos įsipareigojimų.

„Manau, kad grįžtame prie labai įtempto momento“, - antradienį per CNN laidą „New Day“ sakė buvęs karo Irake generolas ir Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Davidas Petraeusas.

„Tikrai manau, kad deklaracija, kuri buvo pasirašyta per prezidento ir pirmininko Kimo susitikimą, veikiausiai buvo miglotesnė, negu buvo galima tikėtis. Branduolinis nusiginklavimas mums reiškia ne tą patį, ką reiškia jiems“, – teigė jis.

 Davidas Petraeusas

Atšaukė valstybės sekretoriaus vizitą

Praėjusią savaitę D. Trumpas netikėtai atšaukė valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo ketvirtąjį vizitą į Pchenjaną ir taip keblią diplomatinę situaciją paversdamas dar sudėtingesne. CNN pranešė, kad Šiaurės Korėja JAV administrcijai atsiuntė laišką, kuriame perspėja, kad „diplomatija gali sugriūti“.

Laiškas, apie kurį pirmi pranešė „The Washington Post“, sudavė rimtą smūgį diplomatinėms pastangos ir privertė D. Trumpą rinkits: ar grįžti prie kieto spaudimo taktikos, ar padaryti dar daugiau nuolaidų, siekiant ištrūkti iš diplomatinės aklavietės.

D. Trumpo kritikams tai suteikė dar daugiau peno teigiant, kad jo naivumas susitinkant su griežtu ir sumaniu diktatoriumi be jokių išankstinių sąlygų ir be kruopščiai suplanuoto diplomatinio proceso atsisuko prieš jį patį.

„Viena pagrindinių šios administracijos problemų yra ta, kad ji nenori prisiminti istorijos. Tai jau penktas kartas kai mes kalbėjomės su Š. Korėja apie branduolinius ginklus, tačiau kaskart šokdavome tą patį šokį“, – sakė nepriklausomas Meino valstijos senatorius Angusas Kingas.