Savivaldybės duomenimis, 2015 metais dotacijas gaudavo 94 nevalstybinės ugdymo įstaigos, jas lankė maždaug 3 tūkst. vaikų. 2017 metais įstaigų skaičius išaugo iki 135, į jas ėjo beveik 6 tūkst. vaikų.
Dar labiau didėjo savivaldybės skiriama dotacijų suma. 2015 metais bendrai skirta 1,636 mln. eurų, o po 2 metų – beveik keturis kartus daugiau, 6,457 mln. eurų.
2017 metų duomenimis, daugiausiai pinigų iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo Austėjos Landsbergienės valdomas „Vaikystės sodas“ – 687 tūkst. eurų. Tai buvo du kartus daugiau už antroje vietoje buvusią „MD LT“, valdančią privačių ugdymo įstaigų grupę „Mini darželiai“.
Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė Ieva Jagminienė šiose tendencijose įžvelgia teigiamą viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą. Tuo metu Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė įspėja, kad ilguoju laikotarpiu dabartiniai pokyčiai gali turėti neigiamų pasekmių.
Yra poreikis
Komentuodama pastarųjų metų privačių darželių rinkos tendencijas, I. Jagminienė aiškino, kad jos augimą lemia poreikis.
„Vilnius yra augantis miestas, čia kuriasi jaunos šeimos, daugėja vaikų. Tačiau valstybinis sektorius negali pasiūlyti vietų darželiuose, todėl atsiranda poreikis privačiam. Įvedus kompensacijas, daugiau žmonių galėjo sau leisti vaikus leisti į privačias įstaigas“, – DELFI sakė ji.
Pašnekovė dar pastebėjo, kad savivaldybė dažnai nespėja paskui privataus sektoriaus vystomas gyvenamųjų namų statybas.
„Šeimos ten kuriasi daug sparčiau, nei savivaldybė vysto infrastruktūrą. Dabar buvo pažadėta visiems vietos moduliniuose priestatuose, jie statomi, vaikai registruojami rugsėjo mėnesiui ir skelbiama, kad jie gavo vietą valstybiniuose darželiuose, bet praktiškai, kiek su tėvais pasikalbu, vieniems spalį pažadėta, kitiems – lapkritį, dar kitiems – tik kitais metais“, – kalbėjo I. Jagminienė.
Ji taip pat tvirtino, kad savivaldybės biudžetui 100 eurų kompensacijos kainuoja daug mažiau, nei kainuotų pačiai įrengti naujų darželių, kurie patenkintų vietų poreikį.
„Juos įvedus, tėvai buvo be galo patenkinti ir laimingi. Pavyzdžiui, mūsų darželis įsikūręs pirmame aukšte, antrame gyveno šeima ir galvojo, kaip būtų patogu, bet negalėjo sau leisti. Tik įvedė kompensaciją, kitą dieną atėjo ir sutartį pasirašė“, – prisiminė „Abadelės“ darželio direktorė.
Abejoja dėl naudos gavėjo
R. Žemaitė pasakojo, kad dar vykstant diskusijoms dėl 100 eurų kompensacijų, kėlė kelis klausimus, atsakymų į kuriuos negauna iki šiol.
„Pirmiausia, kalbėjome apie tai, kam bus skiriama nauda. Ar sumažėja darželio kaina? Būtų įdomu sužinoti, ar per tą laikotarpį nuo 2015 iki 2017 metų, tiek pinigų investuojant, paslaugos kaina pakito, ar rinkoje atsirado galimybių rasti įperkamą darželį.
Kitas klausimas – paslaugos prieinamumas. T.y. kiek tėvai yra laisvi rinktis pagal savo poreikius ir galimybes. Kada jie renkasi valstybinį darželį, kada – privatų. Ar privatų renkasi tik dėl to, kad negauna vietos valstybiniame, ir jei gauna valstybinį, kaip dažnai perveda iš privataus.
Dar visada kalbėjome , kad jei skiria finansavimą, valstybė yra įpareigota kelti reikalavimus kokybei. Kaip savivaldybė, investuodama tokias lėšas į privatų sektorių, rūpinasi vaiko teisių užtikrinimu, visų kitų reikalavimų atitikimu“, – dėstė pašnekovė.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė sutiko, kad išaugusi privačių darželių rinka Vilniuje rodo, kad jie turi poreikį.
„Vis dėlto, galima sakyti, kad savivaldybė neplanuoja strategiškai. Neplanuoja ir neskaičiuoja poreikio į priekį, jie nenumato, kiek reikės paslaugų. Šis vaikų bumas darželiuose jau išaugo į mokyklas, jau pradeda kimštis pradinės mokyklos, o po to turėsime tą patį poreikį finansuoti privačias mokyklas Vilniuje. Jau dabar kalbama apie antras pamainas.
Tiesiog gesinami gaisrai greičiausią efektą turinčiais veiksmais, galbūt ne visada racionaliai pagrįstais. Galbūt jie ilguoju laikotarpiu turės ir žalingų pasekmių“, – svarstė R. Žemaitė.
DELFI primena, kad 100 eurų kompensacijos tvarką Vilniaus miesto taryba patvirtino 2015 metais. Remiantis ja, lėšų naudojimo sutartį pasirašiusi nevalstybinė švietimo įstaiga privalo sumažinti taikomą vieno vaiko išlaikymo mėnesio mokestį 100 eurų.
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, 2017 metų gruodžio 31 dieną visoje Lietuvoje privačius darželius lankė 6 131 vaikas. Vilniaus miesto savivaldybei teko 77 proc. visų vaikų. Antroje vietoje buvo Kauno savivaldybė su 404 vaikais, trečioje – Klaipėdos su 280 vaikų.
