„Yra pastabų, pasiūlymų, bet iš esmės absoliuti dauguma, išskyrus galbūt vieną partijos lyderį, pritaria pagrindinėms nuostatoms. Sutarėme, kad savaitę laiko dar vertiname pastabas ir kai turėsime galutinį suderintą tekstą, galėsime tą dokumentą pasirašyti“, – Vyriausybėje žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.
Anot jo, jei pastabas pavyks suderinti iš karto, politinių partijų pirmininkai dokumentą galės pasirašyti rugsėjį.
Vyriausybė siūlo partijoms pasirašyti susitarimą nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2030 metais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.
S. Skvernelis sako, kad sutarime planuojama numatyti, kur bus nukreipiamos lėšos – kariuomenės infrastruktūros vystymui, rezervo rengimui, kario profesijos prestižo ugdymui, visuomenės atsparumui, įtraukiant ir hibridines grėsmes.
Dokumento projekte numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.
Anot premjero, koks bus priimtas sprendimas, priklausys nuo to, ar lėšos bus daugiau nukreiptos kariuomenės modernizavimui, ar kariuomenės rezervo rengimui siejant tai su visuotiniu šaukimu.
„Kol kas iki 2022-ųjų tikrai matome, kad prioritetas yra kariuomenės ginkluotės įsigijimas ir modernizavimas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad gynybai pakanka skirti 2 proc. BVP, o jo partija kategoriškai nepritaria visuotinio šaukimo idėjai.
„Šie du punktai socialdemokratams kardinaliai netinka ir kol kas mes susitarimo pasirašyti neplanuojame“, – sakė jis.
Anot G. Palucko, užuot didinus finansavimą gynybai reikėtų skirti daugiau pinigų socialinei sričiai.
„Nemenkinu grėsmių, bet baimėje gyventi nesiruošiu. Savo ruožtu aš abejoju, kad ginklavimosi varžybose su Rusija laimėtumėme, todėl ir kalbame apie kolektyvinius gynybos principus, apie NATO įsipareigojimus“, – sakė jis.
Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.
Susitarimą pasirašyti siūloma „valstiečių“, konservatorių, liberalų, socialdemokratų, socialdemokratų darbo, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiams.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad partija sutinka su visomis nuostatomis, bet siūlo susitarimu įtvirtinti alternatyvą visuotiniam šaukimui studijuojantiems aukštosiose mokyklose.
„Būtų svarstomas privalomas karinis parengimas aukštosiose mokyklose, tai galėtų būti sprendimas, jeigu tu stoji į aukštąją mokyklą, tu nebeturėtum tarnauti kaip šauktinis, o gautum karinį parengimą aukštojoje mokykloje. Tokia diskusija turėtų būti, nes 2022 metai ateis greitai“, – sakė R. Karbauskis.
Savo ruožtu opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad partijų susitarimas turėtų būti tvirtinamas ir premjero parašu bei „vienokia ar kitokia forma“ – Seimo nutarimu. S. Skvernelis sako, kad pasirašyti susitarimą jam būtų didelė garbė.
Naujausias partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.