Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė parlamento Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) apskundė konservatorių lyderį G. Landsbergį, įtardama, kad šis galėjo sumaišyti viešuosius ir privačius interesus.
Ne paslaptis, kad G. Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė valdo (yra akcininkė) privačių darželių ir mokyklų tinklą Lietuvoje (darželių tinklas „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla). Šią sutuoktinės veiklą konservatorius yra viešai deklaravęs.
Kaip pastebėjo A. Širinskienė, nepaisant to, kad G. Landsbergio šeima turi interesų švietimo srityje, konservatorius balsavo Seime, kai buvo svarstomos mokytojų etatinį darbo apmokėjimą įteisinusios įstatymo pataisos. „Valstietė“ įtaria, kad tokiu elgesiu parlamentaras pažeidė etiką ir galimai įsivėlė į interesų konfliktą.
„Tiesiog G. Landsbergis dalyvavo visuose tarpiniuose balsavimuose. Paprastai, jei politikas yra deklaravęs interesą, pripažinęs, kad jį turi, jei de facto įmonių akcijos yra valdomos jo šeimos, tai balsuoti ten, kur yra tavo šeimos interesas, yra etikos pažeidimas“, – LRT.lt aiškino A. Širinskienė.
Įžvelgė šeimos verslo gynybą
A. Širinskienė socialiniame tinkle „Facebook“ svarstė, kad G. Landsbergio veiksmai, Seime svarstant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą įteisinusius teisės aktus, gali būti tiesiogiai susiję su jo žmonos A. Landsbergienės verslu.
Anot jos, finansinės ataskaitos rodo, kad pernai G. Landsbergio sutuoktinės valdomi darželiai ir mokyklos, kurios gauna dotacijas iš valstybės, uždirbo beveik pusantro milijono eurų, tačiau atlyginimai mokytojams įmonėse esą neblizga. Anksčiau skelbta, kad mokytojai A. Landsbergienės įkurtoje privačioje Karalienės Mortos mokykloje uždirba apie 670 Eur per mėnesį, tačiau vėliau įmonė patikslino, kad algos mokytojams siekia ne mažiau kaip 1000 eurų.
Anot A. Širinskienės, etatinis mokytojų darbo užmokesčio apmokėjimas iš esmės turėtų atverti kelią kelti mokytojų atlyginimus, o G. Landsbergis, priešindamasis šiai reformai, esą galėjo mėginti ginti savo žmonos verslo, gaunančios dotacijas iš valstybės, interesus.
„Šiuo atveju, kas buvo matoma visų balsavimų metu ir dabar viešojoje erdvėje – kad buvo didžiulis pasipriešinimas perėjimui prie mokytojų etatinio darbo apmokėjimo, nors mes visi suprantame, kad būtent etatinis apmokėjimas, išplečiantis atlyginimų mokėjimo galimybes, tikėtina, kels mokytojų atlyginimus. Tada privačiam verslui, kuris yra orientuotas į pelną – šiuo atveju kalbame apie verslą švietimo srityje, – atlyginimo kėlimas viešajame sektoriuje nėra patrauklus dalykas, nes atitinkamai privatus sektorius atlyginimus turės kelti ir pats“, – svarstė „valstietė“.
Anot jos, G. Landsbergis dėl savo veiksmų apkaltos nėra vertas, tačiau politikė pažymėjo tikinti, kad Seimo etikos sargai tyrimą pradės ir pateiks rekomendacijas, kad kitą kartą konservatorių lyderis nuo klausimų, susijusių su jo šeimos verslu, svarstymo nusišalintų.
Premjero patarėjas: G. Landsbergiui reikia nusišalinti
LRT.lt kalbintas „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis teigė palaikantis A. Širinskienės iniciatyvą. Jo įsitikinimu, G. Landsbergis, balsuodamas svarstant švietimo klausimus, pateko į interesų konfliktą.
„Galima konstatuoti viena – G. Landsbergis niekada nenusišalina nuo klausimų švietimo temomis, nes nemano, kad pakliūva į interesų konfliktą, o konfliktas yra akivaizdus žinant, kad tie sprendimai tiesiogiai daro įtaką jo žmonos, šeimos verslui“, – dėstė pašnekovas.
R. Karbauskis akcentavo, kad ir pats buvo padaręs klaidų – nedeklaravęs tam tikrų sandorių, ir jas pripažino, tačiau, jo įsitikinimu, G. Landsbergis, jei paaiškėtų, kad sumaišė interesus, to nepripažintų.
„Man atrodo, kad formuojamas neklystančiojo, visus kitus smerkiančio, moralizuojančio politiko įvaizdis“, – apie G. Landsbergį kalbėjo „valstietis“.
Premjero patarėjas kovos su korupcija klausimais Skirmantas Malinauskas LRT.lt teigė, kad šiuo atveju G. Landsbergio interesas keičiant mokytojų darbo apmokėjimą yra akivaizdus, mat parlamentaro šeimos pajamos iš privataus verslo yra didesnės negu Seimo nario atlyginimas.
„Mano galva, kiekviena kartą, kai G. Landsbergis balsuoja dėl švietimo reformos, dėl paramos privačioms mokykloms klausimo ar bet kuriuo kitu klausimu, su tuo susijusiu, jis kiekvieną kartą atsiduria interesų konflikte dėl to, kad jam reikia galvoti ne tik apie tai, kas geriau visuomenei, bet ir apie tai, kad kas geriau jo ikimokyklinio ugdymo įstaigoms arba jo švietimo įstaigoms.
Kaip G. Landsbergis tą klausimą išsprendžia, gali atsakyti jis pats. Galbūt jis iš tikrųjų yra labai pilietiškas ir tą klausimą išsprendžia valstybės naudai, nors skaičiai rodo, kad nelabai. Bet man atrodo, kad pats faktas, jog tu atsiduri tokioje interesų konflikto zonoje, yra iškalbingas, ir tą klausimą reikia iš principo išspręsti“, – akcentavo S. Malinauskas.
Jo teigimu, receptas politikams yra gana paprastas: „G. Landsbergis turi nedalyvauti visuose balsavimuose, kurie susiję su švietimu. R. Karbauskis ir kiti Seimo verslininkai, kurie susiję su žemės ūkiu, turėtų nedalyvauti visuose balsavimuose, kurie yra susiję su žemės ūkiu“.
G. Landsbergis: tai yra eilinė valdžios atstovų ataka
Seimo plenarinių posėdžių protokoluose fiksuojama, kad G. Landsbergis birželio mėnesį aktyviai dalyvavo svarstant mokytojų etatinį darbo apmokėjimą numatančius teisės aktus. Po pateikimo įstatymų projektams konservatorius nepritarė, svarstymo stadijoje jis balsavo už Manto Adomėno pasiūlymą, o po svarstymo projekto nepalaikė. Priėmimo stadijoje G. Landsbergis balsavo svarstant bent 10 parlamentarų pasiūlymų dėl mokytojų atlyginimų mokėjimo, tačiau priimant įstatymą konservatorius balsavime nedalyvavo. Be to, G. Landsbergis buvo vienas iš tų politikų, kurie kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, ragindamas vetuoti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą įteisinančias pataisas.
Pats G. Landsbergis LRT.lt neigė, kad, dalyvaudamas svarstymuose dėl mokytojų darbo apmokėjimo keitimo, gynė savo žmonos verslo interesus. A. Širinskienės skundą etikos sargams dėl galimo interesų konflikto konservatorius vertina kaip eilinę valdančiųjų ataką prieš opoziciją.
„Šią eilinę valdžios atstovų ataką vertinu kaip dar vieną bandymą nukreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį nuo realių Lietuvos problemų bei bėgimą nuo atsakomybės. Užuot sprendę realias žmonių sveikatos apsaugos, švietimo problemas ar atsakę visuomenei į klausimus dėl R. Karbauskio „Agrokoncerno“ veiklos neteisėtai koncentruojant žemes, monopolizuojant rinkas bei galimai įvežant žemos kokybės ir dempinguotas rusiškas trašas, valdantieji bando suklaidinti visuomenę ir puldinėti opoziciją.
Bet kokios insinuacijos dėl tariamų interesų neturi jokio pagrindo, o jomis tiesiog siekiama nukreipti dėmesį ir norima užčiaupti opozicijos kritiką dėl blogai parengtos mokytojų atlyginimų reformos, kuria pirmiausia skundžiasi ir abejoja patys mokytojai, liudijantys, kad po tokios reformos jų padėtis pablogės, o atlyginimai sumažės“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Politikas tvirtino su švietimo ekspertais inicijavęs išsamią TS-LKD švietimo reformų programą, kurios vienas tikslų – didinti algas visiems Lietuvos mokytojams, tad, kaip teigia G. Landsbergis, jo aktyvus dalyvavimas, svarstant mokytojų algų klausimus, susijęs su viešojo sektoriaus interesų gynimu.
„Taigi situacija ir mūsų pastangos bei realūs prioritetai yra visiškai priešingi tam, kuo bando apšmeižti valstiečiai, nes visada rūpinausi viešaisiais švietimo sektoriaus interesais, nekreipdamas dėmesio, kad tai kaip tik gali pabloginti mano žmonos verslo aplinką, nes žmonės, nesulaukę per paskutinius šešerius metus jokių pokyčių viešajame švietimo sektoriuje, gręžiasi į privatų. Tačiau tai nėra tvaru ir valstybei naudinga ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė G. Landsbergis.
Buvęs EPK vadovas žodžių į vatą nevynioja
„A. Širisnkienė absoliučiai pjauna grybą“, – LRT.lt teigė buvęs ilgametis Seimo etikos sargų vadovas, socdemas Algimantas Salamakinas, paklaustas, kaip vertina A. Širinskienes abejones dėl G. Landsbergio elgesio.
Opozicinės socialdemokratų frakcijos Seime atstovas įsitikinęs, kad G. Landsbergio dalyvavimas balsavimuose dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo tvarkos konservatoriaus į interesų konfliktą neįvėlė.
„Dėl ko G. Landsbergis turėjo nusišalinti? Dėl to, kad jo žmona turi darželį? Jeigu veiksmas būtų nukreiptas tiesiogiai į privačius darželius, darytų įtaką G. Landsbergio žmonos veiklai, tai tada jis turėtų nusišalinti. Bet švietimo klausimais jam nusišalinti nereikia, nes tai yra platieji interesai, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimai, reformos“, – aiškino A. Salamakinas.
Socdemas tvirtino prisimenantis aršias diskusijas, kai parlamente buvo svarstoma etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarka. A. Salamakinas pažymėjo neįžvelgęs G. Landsbergio intereso ginti jo šeimos verslą.
„Oponuojantys šiam sprendimui aiškino, kad mokytojams gali būti dar blogiau nei dabar. Jei G. Landsbergis būtų palaikęs tą projektą, tai, pagal A. Širinskienės logiką, jam ir tokiu atveju reikėtų nusišalinti. Diskusija vyko ne apie tai, ar pakils mokytojų algos, ar ne, o dėl to, ar tuo keliu einame. Seimo nariai pedagogai argumentavo, kad tai yra ne tas žingsnis. Etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui nepritarė ir dalis pedagogų profsąjungų. Šiuo atveju diskusijoje didžiausias opozicinės frakcijos lyderis išsakė savo nuomonę, jis tokią teisę turėjo, turėjo teisę balsuoti“, – komentavo pašnekovas.
Buvęs A. Kubiliaus patarėjas palaiko A. Širinskienę, bet kerta R. Karbauskiui
LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto docentas politologas Virgis Valentinavičius neslėpė pritariantis A. Širinskienės įtarimams – jo manymu, G. Landsbergis neturėtų dalyvauti Seimo balsavimuose, kai yra svarstomi švietimo klausimai.
„G. Landsbergio vietoje būtų geriau iš tikrųjų susilaikyti nuo dalyvavimo bet kokiuose balsavimuose, susijusiuose su švietimo klausimais. Galbūt mažiau tai liečia švietimo strategijos svarstymus, o daugiau liestų bet kokius klausimus, kurie būtų susiję su ekonomine, finansinę švietimo puse, nes tada pagrindo kaltinimams bus.
Mane jau seniai stebino, kad G. Landsbergis, kalbėdamas apie įvairius politinius klausimus, nepraleisdavo progos pareikšti savo nuomonės dėl švietimo strategijos problemų. Galbūt jaunas, gabus politikas turi kažkokių idėjų ir galbūt kažkurios iš tų idėjų yra vertingos, bet, vengiant būti apkaltintam interesų konfliktu, būtų žymiai paprasčiau perleisti bet kokį konservatorių šnekėjimą kažkuriam kitam bendražygiui“, – dėstė politologas.
Tačiau, kaip teigė V. Valentinavičius, šiuo atveju A. Širinskienė turėtų būti objektyvi, mat, pašnekovo įsitikinimu, interesų konflikto zonoje nuolat vaikštinėja ir „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Politologas ragina prisiminti, kad R. Karbauskis valdo „Agrokoncerną“ ir kitas susijusias įmones, tad ir jis galėjo ir tebegali ne kartą sumaišyti viešusius ir privačius interesus.
„Pavyzdžiui, vyriausybė paskelbia, kad ruošia tvarką, kaip bus kompensuojama už elektros stulpus ūkininkų sklypuose. Tai daro „valstiečių“ daugumos vyriausybė su S. Skverneliu priešakyje. Kas nors paklausė, koks bendras tikėtinas išmokų dydis, kokios sumos bus išmokamos ir kiek iš jų atiteks tam pačiam R. Karbauskiui, nes, įvairiais apskaičiavimais, jo įmonėms priklausančioje dvidešimtyje ar trisdešimtyje tūkstančių hektarų žemės tų stulpų yra ne vienas ir ne du. Tai kaip bus su interesų konfliktais, kai „valstiečių“ dauguma su tokiu lyderiu remia vyriausybę, o vyriausybė daro tokius sprendimus?“ – svarstė V. Valentinavičius.
Politologo teigimu, „valstiečių“ ir konservatorių svaidymasis skundais bei galimi interesų konfliktai abiejose pusėse, kita vertus, atveria seną Lietuvos politikos problemą.
„Platesne prasme, ir R. Karbauskio, ir G. Landsbergio, tiksliau, A. Landsbergienės, problema yra ta, kad Lietuvoje verslininkų dalyvavimo politikoje taisyklės labai neaiškios. Realiai draudžiama operos dainininkams, jei jie yra Seimo nariai, imti honorarus už koncertinę veiklą, bet kažkodėl ūkininkai ir verslininkai pakliūva į Seimą su milžiniškais kapitalais. Jau vien V. Uspaskichą prisiminkime.
Lietuvos politinė sistema iki šiol neturi atsakymo, kaip atskirti verslą nuo politikos. Mechanizmų nėra, taisykles kiekvienas tampo į savo pusę kaip tik išmano.
A. Širinskienės optikoje G. Landsbergio interesų konfliktas yra milžiniškas, o A. Skardžiaus ar R. Karbauskio interesų konfliktų ji neįžiūri. Būtų paprasčiau sugriežtinti verslo valdymą parlamentarams – arba jie turi neturėti verslo, arba jį atiduoti į akluosius fondus, bet tam reikia keisti įstatymus, nes aklieji fondai yra neišdirbti dirvonai“, – kalbėjo V. Valentinavičius.