Visais šiais atvejais tereikia išsiųsti žinutę trumpuoju numeriu 1337. Internete pilna skundų dėl išaugusių sąskaitų ir desperatiškų bandymų susisiekti su „paslaugos“ tiekėjais, kad jie sustabdytų pinigus siurbiančias žinutes.
Keisčiausia, kad galima rasti skundų, rašytų dar 2013 metais. Visi nukentėjusieji mini tą patį trumpąjį numerį 1337 ir su juo susijusią bendrovę „Mobi Solutions“.
Tačiau pabandžius surasti šios įmonės kontaktus, matyti tik įrašas: „likviduotas juridinio asmens organų sprendimu“.
Įsilaužta į šimtus svetainių
Kibernetinių įsilaužimų analitikas Darius Povilaitis tikina, kad sukčiai įsilaužė į šimtus lietuviškų svetainių.
„Į tas svetaines užklydę lankytojai, besinaudojantys išmaniaisiais telefonais, visokiais būdais bandomi apgauti tam, kad išsiųstų SMS žinutę aukšto tarifo numeriais – tokiu būdu jie „užsiprenumeruoja“ beprasmes paslaugas, kurios kiekvieną savaitę kainuoja 3.48 Euro. Paslaugų atsisakyti, panašu, kad nelabai įmanoma. Taigi toks kriminalinis verslas puikiai naudojasi trumpaisiais numeriais – šiuo atveju numeriu 1337, o nukentėję žmonės pagalbos ieško visur...
Panašu, kad tai tęsiasi metų metus, o įsilaužta yra į šimtus svetainių. Tokiais pasiūlymais dažniausiai susidomi vaikai, o paskui tėvai gauna didžiausias sąskaitas“, – sako D. Povilaitis ir prisipažįsta, kad jo paties duktė taip pat susiviliojo sukčių pasiūlymais.
Svetainėje tyrimai.esec.lt jis paaiškina, kaip veikia sukčiai. Vaizdo įrašą galite pamatyti čia.
Internete paieškojus informacijos apie trumpąjį numerį 1337 ir su juo susijusią bendrovę „Mobi Solutions“, aiškėja, kad daugybė žmonių patikėjo pasiūlymais ir išsiuntė žinutes. Daugelis jų suprato, kad užkibo ant sukčių kabliuko tik tuomet, kai gavo didesnes sąskaitas. Internete galima rasti šimtus prašymų atjungti paslaugas, žmonės nurodę savo telefono numerius ir net elektroninio pašto adresus.
Kreipėsi, kad sustabdytų sukčius
DELFI kreipėsi į Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius. Paaiškėjo, kad numeriu 1337 paslaugas teikia Estijos kompanija „MobiGW OU“.
„Trumpuosius numerius dažniausiai valdo įmonės, vadinamos agregatoriais, kurie iš operatorių įsigyja teisę naudotis tam tikru trumpuoju numeriu. Paskui jie tuos numerius perparduoda trečiosioms šalims. Tuo pačiu numeriu gali naudotis labai daug įmonių ir teikti labai daug skirtingų paslaugų. Pavyzdžiui, tuo pačiu numeriu siųsdamas vieną raktažodį, klientas gali gauti horoskopą, naudodamas kitą raktažodį jis gali balsuoti kokiame nors dainų konkurse.
Mes, kaip operatorius, reikalaujame, kad vartotojai būtų labai aiškiai informuoti apie pačią paslaugą, kaip ją užsisakyti, jos kainą ir būdą tos paslaugos atsisakyti. Jei tai yra prenumeratos pobūdžio paslauga, reikalaujame, kad vartotojas būtų kiekvieną kartą informuojamas apie nuskaičiuojamą sumą. To mes reikalaujame iš agregatorių.
Kai gauname skundų, kaip šiuo atveju, dėl kažkokios galimai nesąžiningos veiklos, mes kreipiamės į agregatorių ir nurodome išspręsti iškilusias problemas. Agregatorius yra tarpininkas tarp operatorių ir įmonių, naudojančių trumpąjį numerį. Sutartyje nurodyta, kad jei tarpininkas neištaiso pažeidimų, mes turime teisę nutraukti sutartį.
Šiandien kreipėmės į Estijos įmonę ir nurodėme išspręsti problemas“, – sakė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.
Pataria būti skeptiškiems
„Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis tikino, kad apie sukčiavimą primenančią tariamai antivirusinę paslaugą įmonė žino ir yra užblokavusi jos apmokestinimą.
„Iššokančių naršyklės langų vartotojo įrenginyje blokuoti negalime, tačiau jei žmogus sąmoningai pasiekia paskutinį žingsnį, kuriame suformuojama „FOR ANTIVIRUS“ MO apmokestinama SMS žinutė, ją išsiuntęs „Telia“ klientas negauna jokio patvirtinimo apie paslaugos užsakymą ir ji nebūna apmokestinama.
Dėl trumpaisiais numeriais teikiamų trečiųjų šalių paslaugų atsisakymo žmonės pirmiausia turėtų kreiptis tiesiogiai į tų paslaugų tiekėją, o jei su juo susisiekti nepavyksta ar reikia kitos pagalbos – esame visada pasiruošę padėti atsisakyti paslaugų, kurių nepageidaujate“, – sakė A. Stasiulaitis.
„Bitės“ atstovas Antanas Bubnelis tikino, kad pastaruoju metu skundų iš klientų dėl trečiųjų šalių teikiamų paslaugų trumpaisiais numeriais įmonė nėra sulaukusi.
„O jei sulauktume, tokias paslaugas teikiančias įmones įpareigotume teikti aiškią informaciją apie paslaugas. Dėl nesuteiktos aiškios informacijos klientų patirtus nuostolius kompensuotume“, – sako A. Bubnelis.
Operatoriai perspėja klientus nespausti įtartinų nuorodų, naudoti stiprius slaptažodžius ir nuolat diegti operacinės sistemos bei programų atnaujinimus. Nuo sukčių apsisaugoti pirmiausiai galima būnant skeptiškiems. Kaip ir šiuo atveju: norint sužinoti, kiek telefone yra virusų, pirmiausia reikia jį patikrinti antivirusine programa – ir to tikrai negali atlikti iššokantis naršyklės langas ar, juo labiau, reklaminis skelbimas.
