Tai naujo straipsnio, publikuoto kaip NASA 10 metų trukusio suledėjusių Arkties regionų tyrimo dalis, pagrindinė išvada.
„Neteks laukti 200 ar 300 metų, kol amžinasis įšalas išlaisvins anglį. Per mano gyvenimą, mano vaikų gyvenimą, tai turėtų stiprėti. Tai vyksta jau dabar, nors ir ne itin dideliu tempu, bet per kelis dešimtmečius turėtų pasiekti savo piką“, – kalbėjo pagrindinė tyrimo autorė, ekologė iš Aliaskos universiteto Katey Walter Anthony.
Naujieji tyrimai remiasi matavimais ir klimato kaitos bei amžinojo įšalo tirpsmo sąveikos modeliais. Konkrečiai, mokslininkai tyrė amžinojo įšalo tirpsmą po vandens telkiniais – termokarstiniais ežerais.
Siekdama apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) dujų išsiskyrimą ir išsiaiškinti joje esančios anglies amžių, komanda išmatavo anglies išsiskyrimą 72 skirtingose vietose, 11-oje termokarstinių ežerų Sibire ir Aliaskoje, ir dar penkiose vietose be ežerų. Šiuos duomenis jie panaudojo savo kuriamų modelių patikrinimui.
Problemos esmė: amžinojo įšalo žemei tirpstant, joje įkalintos bakterijos suaktyvėja, ima perdirbti prieinamą organinę medžiagą, ir gamina anglies dvideginį bei metaną, o abi šios dujos stiprina šiltnamio efektą.
Bet kai tai vyksta po termokarstiniais ežerais, procesas – dar liūdnesnis, nes paviršinis vanduo spartina dugno tirpsmą. Išlaisvintos dujos, sudarytos iš 2–43 tūkst. metų amžiaus anglies atomų, per ežerą greitai pasiekia atmosferą.
„Per kelis dešimtmečius, ištirpus ledui gali susidaryti labai gilios, kelių ar keliasdešimties metrų gylio vertikalaus tirpsmo duobės. Tad, po šiais ežerais vyksta greitasis amžinojo įšalo atšildymas. Labai nesunkiai išmatavome besiskiriančias senovines šiltnamio efektą sukeliančias dujas“,– sakė K. W. Anthony.
Negana to, komanda išsiaiškino, kad šis staigus tirpsmas tebegrėstų, net jei žmonės sumažintų ŠES dujų išskyrimą ir sulėtintų klimato kaitą. O kuo daugiau amžinojo įšalo ištirpsta, sparčiau tirpsta likęs įšalas — tai tikrai nėra gera naujiena.
