Marketingo specialistas Laurynas kartu su šeima gyvena nuosavame name, Kaune. Kiekvienos darbo dienos rytą jis sėda į automobilį, kad po pusantros valandos pravertų biuro duris Vilniuje. „Pasiūlė gerą atlyginimą, puikias darbo sąlygas ir tarptautinės karjeros galimybes, tad su šeima pasitarėme ir nusprendėme, kad važinėsiu į darbą iš Kauno. Kasryt autostradoje matau, kad tokių kaip aš – ne taip jau mažai, – sako Laurynas, – Esu dėkingas žmonai, kuri sutiko vežti vaikus į mokyklą ir būrelius.“
„Lietuviai, dirbantys didmiesčiuose, o gyvenantys aplink juos 15–30 kilometrų ar dar daugiau nutolusiuose kaimuose ar miesteliuose, jau nieko nestebina. Tiesa, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų vis dėlto stengiasi susirasti darbą ne taip toli nuo namų, – pastebi CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – bent jau taip rodo mūsų ką tik atliktas lietuvių mobilumo tyrimas.“
Kiek mažiau nei du darbuotojai iš dešimties iš namų turi išeiti prieš 31–45 minutes iki darbo pradžios. Nuo 45 iki 60 minučių kelyje į darbą sugaišta 9 proc. dirbančiųjų. O daugiau nei valandos pasiekti darbo vietą reikia 2,6 proc. apklausos dalyvių. Iš jų kiek daugiau nei ketvirtadalis į darbą važiuoja pusantros valandos ar dar ilgiau.
Kaip rodo Vokietijos įdarbinimo kompanijos „StepStone“ pateikiami 2018 m. apklausos duomenys, vokiečių, kuriems iki darbovietės valanda ar daugiau kelio, yra gerokai daugiau nei lietuvių – 12 proc. Užtat tokių, kuriems darbovietė beveik pašonėje, priskaičiuojama kur kas mažiau. Per pusvalandį ar trumpiau į darbą atvyksta 52 proc. Vokietijos ir net 70 proc. Lietuvos gyventojų.
„Norėdami susidaryti pilną vaizdą apie lietuvių mobilumą, turėtume atkreipti dėmesį dar ir į tuos asmenis, kurie gyvena Lietuvoje, o į užsienį periodiškai išvažiuoja padirbėti keliems mėnesiams, – teigia ekspertė, – pastebėtina, kad taip dirbančių pastaruoju metu tolydžio gausėja. Kaip, beje, ir tokių Lietuvos gyventojų, kuriems išvis niekur vykti nereikia, nes darbdaviui jie dirba iš nuosavų namų.“
