Darbuotojams nenaudingas ir nuolatinis darbas biure, ir nuolatinis darbas nuotoliniu būdu

Geriausia nuotoliniu būdu dirbti tik dalį laiko, LRT RADIJUI sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto atstovė Audronė Nakrošienė. Jos aiškinimu, jeigu žmogus visą laiką dirba vien tik biure, jo kūrybiškumas menksta, jį erzina vis daugiau dirgiklių, o dirbdamas visą laiką iš namų žmogus atitolsta nuo bendrovės ir jam sunkiau save motyvuoti.

Dirbdami nuotoliniu būdu privalo laikytis darbo grafiko

Vilniaus savivaldybės teisininkė Geda Girdvainytė galimybe dirbti iš namų naudojasi du kartus per savaitę nuo tada, kai tokia galimybė atsirado, nuo sausio mėnesio. Pagal savivaldybės administracijos nuostatus, tokia teise darbuotojai gali naudotis kiek panorėję, išskyrus atvejus, kai dirbdami iš namų jie negali vykdyti savo funkcijų.

„Mano pačios vertinimu, dirbant namuose sekasi geriau susikaupti, efektyviau vyksta darbas ir rezultatas būna geresnis. Aš padarau daugiau darbų per tą patį laiką, negu sėdėdama kabinete, nes pavyksta nesiblaškyti, neįsitraukti į diskusijas su kolegomis (kurios dažnai būna labai naudingos, bet, kai reikia susikaupti, galbūt derėtų jų privengti)“, – sako G. Girdvainytė.

Iš namų norintys dirbti savivaldybės darbuotojai privalo užpildyti elektroninę prašymo formą, kurioje nurodo, koks bus darbuotojo grafikas, kada jis pradės ir baigs darbą, kokiu būdu bus pasiekiamas ir kurioje vietoje tuo metu bus. Anot Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, tokia informacija reikalinga ne tik norint išlaikyti kontrolės mechanizmą, bet ir siekiant turėti informaciją, jeigu nutiktų nelaimingas atsitikimas ar kitoks neplanuotas įvykis.

G. Girdvainytė atkreipia dėmesį – nurodytu metu darbuotojas privalo būti pasiekiamas, atsakyti į skambučius ar laiškus: „Dirbant nuotoliniu būdu, mūsų grafikas nėra laisvas, nereikėtų suprasti klaidingai. Valandos yra labai konkrečios. Viskas taip pat, kaip dirbant darbo vietoje.“

Pašnekovės nuomone, tai padeda išlaikyti darbo ritmą, nes tuomet darbuotojas žino, kad konkrečiu metu privalo dirbti, negali blaškytis: „[Net norėdama miego] Aš vis tiek keliuosi, nes mes privalome būti pasiekiami tuo metu, kurį nurodėme savo prašyme. Tikrai yra buvę daug atvejų, kai direktorius paskambina arba parašo laišką 7 val. ryto, t. y. tada, kai buvau nurodžiusi, kad dirbsiu. Turiu atsakyti. Žinoma, gali neatsakyti, bet turbūt bus pasekmių ir kitą kartą gal jau nebus leidžiama naudotis nuotolinio darbo galimybe.“

P. Poderskio aiškinimu, dirbti nuotoliniu būdu vis dėlto gali ne visi savivaldybės darbuotojai. Jeigu žmogaus darbo specifika lemia, kad jam privalu būti konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, susitikti su žmonėmis, aptarnauti klientus, savaime suprantama, šių darbų atlikti iš namų jis negalės.

Bent kartą per metus nuotoliniu būdu dirba 13 proc. lietuvių

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų verslo administravimo magistrantūros programos vadovė A. Nakrošienė pastebi, kad Lietuvoje darbas iš namų populiarėja lėtai, nes vis dar vyrauja požiūris – jei žmogus dirba namuose, vadinasi, jis nedirba.

„Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nuotoliniu būdu dirba maždaug 13 proc. darbuotojų. [...] Atrodo labai daug, nes į tą skaičių papuola net ir kartą per metus nuotoliniu būdu dirbantis žmogus. Tie skaičiai iš tikrųjų būtų gerokai mažesni, jeigu kalbėtume apie tokiu būdu nuolat dirbančius žmones. Tas rodiklis tikriausiai siektų 2–3 proc.“, – svarsto A. Nakrošienė.

Ji pateikia pavyzdį, kad Danijoje vien viešojo sektoriaus įmonėse nuotoliniu būdu dirba net 37 proc. darbuotojų. Vis dėl to A. Nakrošienė pripažįsta – toks darbas turi savų privalumų ir trūkumų. Pašnekovės aiškinimu, nuotolinis darbas labai tinka kūrybinį ar analitinį darbą dirbantiems žmonėms, nes tai leidžia dirbti laiku, kai jaučiamas didžiausias įkvėpimas. Tačiau, jeigu žmogus dirba vien tik iš namų, imami pastebėti tokio darbo trūkumai.

„Apie nuotolinio darbo privalumus galime kalbėti priklausomai nuo to, kiek žmogus dirba iš namų. Jeigu darbuotojai nuotoliniu būdu dirba visą laiką [...], tai turi labai daug minusų. Atsiranda organizacijos tikslų nesupratimas, darbuotojui sunkiau save motyvuoti. Tačiau, kai iš namų dirbi tik dalį laiko, gali dirbti produktyviausiu savo laiku. Iš tikrųjų gali pasirinkti, kada tau pradėti darbo laiką, kada baigti ir kurioje vietoje tau produktyviausiai sekasi dirbti, kada gimsta daugiausia kūrybinių minčių“, – nurodo A. Nakrošienė.

Jos nuomone, puikus pasirinkimas – nuotoliniu būdu dirbti porą dienų per savaitę. Tačiau pašnekovė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į asmenines savybes, ar pavyksta susikaupti, ar sekasi planuoti savo laiką. Dirbant nuotoliniu būdu, tvirtina A. Nakrošienė, kai nėra griežto darbo laiko reglamentavimo, itin svarbūs laiko planavimo gebėjimai.

„Lietuvoje vyraujantis supratimas, kad dirbdamas nuotoliniu būdu tu lyg ir nedirbi, iš tikrųjų iškreipia tokio darbo privalumus. Pasauliniai tyrimai rodo, kad žmonės, dirbantys nuotoliniu būdu, dirba viršvalandžius. Svarbiausia – pasitikėti darbuotojais. [...] galimybė pasiekti darbuotojus nurodytomis valandomis nėra labai gera, nes darbuotojas visą laiką jausis kontroliuojamas, manys, kad juo nepasitikima“, – sako A. Nakrošienė.

Jos aiškinimu, nors tiesioginio ryšio tarp darbo nuotoliniu būdu ir kūrybiškumo nėra, tyrimai rodo, kad nuotoliniu būdu dalį laiko dirbantys žmonės į darbo vietoje, biure, pasitaikančius trikdžius reaguoja kitaip, nei nuolat biure dirbantys žmonės.

„[Pirmuosius] trukdžiai darbe veikia teigiamai, kūrybiškumą veikia teigiamai. Tų darbuotojų, kurie visą laiką dirba biure ir ten patiria trikdžius, kūrybiškumas krenta. Dirbant nuotoliniu būdu darbuotojas turi dvi aplinkas. Vienoje jis gali bendrauti su kolegomis, dalintis mintimis, tada gali gimti kūrybiškos idėjos. Kitoje (namuose ar kitoje vietoje, bet ne biure) jis gali susikoncentruoti ir dirbti analitinį individualų darbą“, – tvirtina A. Nakrošienė.

Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.