Svarstydama apie tai, kodėl lietuviai Vokietijoje, atrodo, sėkmingiau įsitvirtina, įsidarbina ir gyvena, G. Gylytė - Hein sakė mananti, kad vokiečiams tinka lietuvių būdas.
„Gal mums jų kultūra yra artimesnė. Vokiečiai labai vertina išsilavinimą – jeigu atvažiuoja žmonės, dažniausiai jaunimas, mokytis ar dirbti, ir yra nuoširdūs, darbštūs, sąžiningi, tai palieka vokiečiams gerą įspūdį. Į Frankfurtą ir Vokietiją lietuviai atvyksta dirbti ne tik finansų sektoriuje, bet ir, pavyzdžiui, slaugos srityje. Frankfurte lietuvių yra apie tūkstantį, o visoje Vokietijoje apie 50 tūkstančių“, – DELFI sakė G. Gylytė – Hein.
Ji mano, kad neigiamas lietuvių paveikslas galėjo Vokietijoje atsirasti pačioje pradžioje, kai į šią šalį pradėjo važiuoti pirmieji tautiečiai, kurie dažnai užsiimdavo automobilių „varymu“. Tačiau pastaruoju metu panašių problemų nebėra.
„Vis tiek žmonės čia atvažiuoja su tam tikra kokybe – arba studijuoti, arba dirbti. Juos iškart priima, iškart jie integruojasi, nes Franfurtas yra multikultūrinis miestas, daug užsieniečių čia gyvena, jau dabar vien bankų pas mus virš 400. Frankfurtas didėja, plečiasi, tai yra didžiulis finansų ir kultūros centras – čia puikūs koncertai ir renginiai. Lietuva randa savo nišeles ir palieka labai gerą įspūdį“, – sakė Lietuvos – Vokietijos forumo pirmininkė.
Anot jos, jeigu vokiečiai mato, kad žmogus stengiasi ir nori dirbti, tai toks žmogus greitai įsilies į vietos bendruomenę. Vokiečiai yra labai svetingi, kai mato, kad yra rezultatas ir sąžiningumas. Anot G. Gylytės – Hein, nors jai tenka bendrauti su nemažai lietuvių Vokietijoje, baisių tautiečių istorijų jai girdėti neteko.
Lietuviams sugrąžinti – konkretūs žingsniai
Kalbėdama apie dvigubą pilietybę ir apie tai, kaip Lietuva galėtų išlaikyti ryšius su išvykusiais lietuviais, o gal kai kuriuos jų paskatinti sugrįžti, G. Gylytė – Hein sakė, kad daug kas priklauso nuo konkrečių žmonių, jų šeimų ir aplinkos.
„Pati susiduriu su tokiais atvejais, kartais net stebiuosi, kad daugeliui lietuvių net nereikia tos dvigubos pilietybės. Ateina kažkokiu momentu tas susvetimėjimas. Nieko negalima kažkaip priversti, tai gali ateiti tik iš širdies. Čia yra kiekvieno asmeninė pareiga ir atsakomybė puoselėti lietuvišką kultūrą, leisti į savo vaikus į lietuviškas mokyklėles“, – mano moteris.
Paskatinti lietuvius, ypač jaunimą, sugrįžti į Lietuvą galėtų kuriamos naujos patrauklios darbo vietos. Taip pat galima pasinaudoti gerąja Vokietijos patirtimi, kaip paruošti darbuotojus darbui tam tikrame versle ar sektoriuje.
„Visi iš principo nori grįžti. Galbūt problema yra mišriose šeimose, nes tų šeimų vaikai eina į mokyklas, yra prisirišę prie vietos, bet dalis išvykusių iš tiesų nori grįžti, vis tiek yra sentimentas Lietuvai. Jau dabar mūsų atlyginimai artėja prie vakarietiškų. Galimybės yra, ir grįžta jaunimas, kuria savo įmones. Aišku, kol kas tai galbūt yra vienetiniai pavyzdžiai, bet vis tiek jų atsiranda. Kartais stebiuosi pozityviai, kiek atsiranda grįžtančių, aišku, daugiau jaunimo – baigė mokslus, gauna išsilavinimą ir grįžta atgal“, – sakė G. Gylytė – Hein.
Vokietija turi dualinio profesinio mokymo skatinimo programas, kai prie jaunimo apmokymo prisideda tiek valstybė, tiek verslas. Ši šalis, anot Lietuvos - Vokietijos forumo pirmininkės, yra mokslo ir darbo simbiozės pavyzdys – jie puikiai pritraukia industriją, įmones, verslą.
„Įmanoma būtų, kad tas pats „Continental“ (vokiečių įmonė, gaminanti automobilių dalis – DELFI), kuris Vokietijoje kooperuojasi su universitetais – įkūrus jį Lietuvoje, galima būtų skatinti studentų mainus su Vokietija. Tarkime, ta pati „Continental“ prisideda lėšomis, kaip ir Vokietijoje, taip pat prasideda valstybė ir privatus sektorius, padengia tiems žmonėms studijas su sąlyga, kad po praktikos, gavę išsilavinimą, bet jau tokį tikslinį, jie grįžta atgal į Lietuvą ir dirba toje pačioje „Continental“. Tai yra ne pabėgimo efektas, kad jie išvažiuoja ir nebegrįžta, o čia tu esi kaip ir įsipareigojęs“, – pavyzdį pateikė G. Gylytė – Hein.
Siekia dialogo per kultūrą
Lietuvos – Vokietijos forumo, kurio pagrindinis tikslas stiprinti abiejų šalių ryšius - tiek politinius, tiek ekonominius. Pirmininkė sako, kad nemažai dėmesio forumas skiria ir kultūrai. Jai pačiai ši sritis yra bene artimiausia, nes ji – buvusi pianistė.
Forumas siekia skleisti lietuvių kultūrą Vokietijoje, taip pat ir vokiškąją kultūrą Lietuvoje. Vienas iš tikslų – sudominti lietuvius vokiečių kalba, kad išmokę ją galėtų vykti studijuoti į Vokietiją.
Vokietijoje organizuojamos įvairios parodos ir koncertai, kurie sulaukia ypatingo vokiečių dėmesio ir susižavėjimo. Ypač renginių pagausėjo šiais metais - dėl švenčiamo Lietuvos šimtmečio.
„Dabar mes atsivežėme dvi lietuvių parodas į Frankfurtą. Net ir galeristė, kuri įpratusi prie aukščiausio lygio meno, buvo susižavėjusi tautiečių darbais. Mes atvežėme geriausių Lietuvos grafikų darbus. Mes, Lietuva, tikrai turime ką pasiūlyti“, – sako Lietuvos-Vokietijos forumo pirmininkė.
Ji atkreipė dėmesį į didžiulį ir svarbų Lietuvos kultūros dienų Frankfurte prie Maino renginį – rugpjūčio 23 d. prie Europos centrinio banko (ECB) vyks žymių lietuvių muzikantų ir HR simfoninio orkestro koncertas „Europa Open Air“. Koncerte pasirodys Martynas Levickis, Justina Gringytė, Merūnas Vitulskis, Kostas Smoriginas ir kiti. Renginys bus transliuojamas 22 val. Lietuvos laiku per LRT Kultūros kanalą.