Šiame įraše pakalbėti šiek tiek apie muselinę žvejybą. Nors esu užkietėjęs spiningistas, tačiau, mano nuomone, muselinė žvejyba reikalauja daugiausiai meno, įgūdžių bei fantazijos, nei bet kuris kitas žvejybos būdas.

Istorija

Šiuo metu Lietuvoje sparčiai populiarėja muselinė žvejyba. Šios žvejybos užuomazgos siekia XV a. pabaigą, o jau XVII a. pradžioje žvejai įvertino upėtakį, kaip patį geriausią priešininką, ypač žvejojant museline meškere. Kas museliavimo pradininkas Lietuvoje – neaišku, tačiau yra spėjimų, jog muselinė žvejyba Lietuvą pasiekė XIX a. antroje pusėje.

Pradžia

Pradedančiajam museliautojui, ypač neturinčiam draugų museliautojų, sunku pradėti vienam žvejoti. Tačiau čia naujokui gali padėti www.museline.lt susitikimai. Šio žūklės būdo entuziastai yra labai aktyvūs bei draugiški vieni kitiems ir tikrai padės jums užmesti savo pirmuosius cast’us.

Įranga

Į muselinės žvejybos ypatumus pasigilinsiu kitame įraše, o šiame norėčiau pasidalinti muselinės įrangos, kurią įsigijau pats, idėjomis. Muselinė žvejyba Lietuvoje yra ganėtinai brangi. Kadangi nėra didelės paklausos, negali būti ir didelės pasiūlos, todėl kainos aukštos. Rinkdamasis muselinės komplektą aš atsižvelgiau į tai, jog galbūt man ši žvejyba gali nepatikti, todėl nenorėčiau turėti brangaus vieną kartą panaudoto koto, valo, ritės ir kitos įrangos. Buvau apsisprendęs išleisti visam komplektui apie 50 – 60 eur.

Kas sudaro mano minėtą muselinės komplektą?

Muselinės komplektas man yra visa įranga, kurią naudosiu pagauti žuviai, tai yra: kotas, ritė, backingas, šniūras, pavadėlis, muselės, dėžutė.

Kotas? – Muselinė meškerė. Museliniai kotai yra skirstomi į klases pagal tai, kokio dydžio žuvis ruošiamės gaudyti. Man, kaip šapalų žvejybos fanui, puikiai tiko 5 – 6 klasės 8.86 FT meškerė. Upėtakių žvejybai reiktų rinktis galbūt 4 klasės kotą, kadangi taip labiau jaustumėte kiekvieną žuvies judesį.

Ritė? – Muselinės ritės skiriasi nuo visų kitų žvejybos būdų ričių. Tai yra inercinės ritės, kurios buvo naudojamos mūsų tėvų / senelių sovietiniais laikais, tačiau dabar jos liko tik muselinėje žvejyboje.

Backing’as? – Backing line. Galbūt kas nors ir pasiginčys, tačiau tai yra bet koks valas, kurį vyniojame ritės pradžioje, kad užpildyti apie pusę būgnelio.

Šniūras? – Ant backing’o jau vyniojame taip vadinamą darbinį valą, kuris yra iš silikono ir, iš principo, jo net ir valu nebūtų galima pavadinti dėl jo milžiniško storio bei svorio. Šniūrų taip pat yra skirtingų, tačiau pradedantiesiems labiausiai tinka WF šniūras. WF – Weight-forward.

Museliniai šniūrai yra netolygūs, taigi WF atveju, ta valo dalis kuri yra arčiau ritės yra plonesnė, nei tolimesnė jo dalis. Apskritai šniūras yra labai svarbus, kadangi museliaujant mes užmetinėjame ne patį masalą, kaip visur kitur, o šniūrą, todėl jis yra ganėtinai sunkus.

Pavadėlis? – Šiame žvejybos būde naudojami pavadėliai, taip pat nėra įprasti. Jie irgi yra konusinės formos t.y., storesnis galas rišamas prie šniūro, o jau prie plonesniojo galime rišti muselę.

Dėžutė ir muselės? – Tai šioje žvejyboje naudojami masalai, kurie gali imituoti ne tik įvairius skraidančius vabzdžius, bet ir įvairias kirmėlaites, bei mažas žuveles. O šių masalų pasirinkimų yra gausybė. Aišku, visuomet reikia atsižvelgti į mūsų gamtos sąlygas ir naudoti tokias dirbtines museles, kurios būtų mūsų žuvims pažįstamos.