Jis laidoje DELFI Diena teigė, kad turi būti išryškintas tikrasis siekio uždrausti dirbti prekybos tinklams sekmadieniais tikslas, nes kainų toks draudimas tikrai nesumažins.
Kainos tik didės
Š. Keserauskas, kalbėdamas apie norą apriboti prekybos tinklų laiką, gręžėsi į senuosius laikus.
„Ši diskusija kitose šalyse vyko jau labai seniai, jeigu žiūrėsime į istoriją, dar imperatorius Konstantinas, priėmęs krikščionybę, uždraudė žmonėms sekmadieniais dirbti. Didžioji dalis istorijų yra susiję su religija, tai mes turime sakyti tikruosius tikslus ir motyvus. Jeigu norime, kad žmonės į parduotuves neitų ir nepirktų, nebūtų vartotojiški, ar leistų laiką su šeima ar bažnyčioje – taip ir sakykime.
Š. Keserauskas kartojo, kad jeigu prekybos tinklų veikla bus apribota tokiu būdu, kainos tik didės, nes pasiūla sumažės.
Kai kuriais atvejais tokią situaciją netgi galima būtų laikyti konkurencijos ribojimu: „Jis galėtų būti, nebent jeigu ta sumažėjusi pasiūla būtų pakeista kita pasiūla, atsirastų kitas verslas. Bet jeigu jo neatsiras, kainos, tikėtina, tik padidės, nes sumažės pasiūla.“
Jis teigė, kad svarbu išanalizuoti, kokį poveikį toks sprendimas turėtų ekonomikai ir pateikė kitų šalių pavyzdžių, kai buvo leista prekybininkams dirbti per šventes ir sekmadieniais.
„Pažiūrėjus į Prancūzijos, Graikijos, D. Britanijos patirtį, kur buvo vykdomas liberalizavimas, tai jis ne tik leido augti ekonomikai, bet ir leido didinti užimtumą, ypač studentų ar tėvų, kurie gal darbo dienomis nenori dirbti. EBPO taip pat savo analizėje skelbė, kad liberalizavimas teigiamai veikia ekonomiką“, – pasakojo jis.
Nebylių kartelių neuždrausi
Praėjusią savaitę premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI sakė, kad kartais atrodo, jog vartotojų gerove rūpintis turinti Konkurencijos taryba žaidžia verslo pusėje. Jis teigė, kad Vyriausybė pasiryžusi išardyti tarp didžiųjų prekybos tinklų susidariusį nebylų kartelį.
Š. Kaserauskas, reaguodamas į tokias premjero patarėjo abejones, atsakė subtiliai: „Jeigu mes įtariame, kad yra kartelinis susitarimas, tai mes ir tiriame jį. Šiuo metu turime bent 4 tyrimus apskritai. Ar jie liečia prekybos sektorių, komentuoti negaliu, kad tai nepaveiktų tyrimo.“
Laidos vedėjui sukritikavus, kad žinomi vos keli garsesni tarybos tyrimai, pavyzdžiui, kai buvo atskleistas susitarimas dėl kainų tarp „Maxima“ ir „Mantinga“, Š. Kaserauskas paprieštaravo: „Vienas ryškiausių tyrimų, apie kurį buvo daug rašyta – „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas, kuris neįvyko dėl mūsų intervencijos.
Konkurencijos tarybos kartelinių susitarimų skyrius geriausiomis dienomis neviršijo 11 žmonių, o vienas žmogus vykdo du tyrimus, kadangi reikia rinkti įrodymus, tai gali trukti metus-dvejus ir ilgiau. Jeigu valstybė norėtų mūsų didesnio vaidmens, be abejo, reikėtų daugiau žmonių.“
Jis teigė, kad dėl to taryba jau yra kreipuisis į Vyriausybę dėl papildomo 200 tūkst. finansavimo.
Raketos ir plunksnos efektas
Š, Kaserauskas paklaustas, ar Konkurencijos tarybai nekliūna tokie akivaizdūs atvejai kaip kainų judėjimas degalinėse, kai jos juda vienodai ir tuo pačiu metu visuose degalinių tinkluose, jis tikino, kad, atvirkščiai, įtarimų kiltų, jei kainos judėtų nevienodai.
„Rinka atvira ir ganėtinai konkurencinga. Ji galėtų būti geresnė, nes didžioji dali mažmeninkų perka žaliavą iš to paties šaltinio – tiekėjo, todėl natūralu, kad kainos juda vienodai“, – sakė jis.
Taip pat Š. Kaserauskas prakalbo apie vadinamąjį raketos ir plunksnos efektą, kai kainos linkusios kilti staigiai ir daug, o, pavyzdžiui, žaliavai atpigus, leistis labai lėtai.
Jis pažymėjo, kad degalų kainos yra viešos, todėl jei viena degalinė jas pakelia, kita, tai pamačiusi, jas irgi pakelia.
„Tai yra skaidrios kainos, nes viešos. Kainų vienodumas yra kartelio požymis, bet taip pat ir tobulos konkurencijos požymis“, – atkreipė dėmesį.
