Bet taip, kaip ir ankstesnės istorijos autorius, taip ir aš jaučiausi sekso kankinė. Kodėl rašau būtuoju laiku, ogi dėl to, kad pripratau, apsipratau. Mano vyras, kol draugavome, buvo kaip jaunas eržilas, labai pajėgus.
Bet po kokių dvejų vedybinio gyvenimo metų viskas pasikeitė, seksas retėjo, priežasčių atsirasdavo ivairių. Namuose duris trenkdavau stipriau, kad vyras suprastų, jog esu nepatenkinta. Vėliau, kai vyrui buvo 33-eji metai, jis susirgo išsėtine skleroze. Ši liga labai paveikė mūsų seksualinį gyvenimą. Karštai moteriai tai tiesiog kažkas baisaus.
Penkerius metus svarsčiau, kovojau su savimi ir priėmiau sprendimą ieškotis draugo. Susiradau vedusį vyrą, su kuriuo esame sudarę žodinę surartį, jog šeimų nepaliekame, bet susitinkame tik maloniai praleisti laiką.
Nesu patenkinta tokiu savo elgesiu, labiau norėčiau turėti savo žmogų ir ryte, ir vakare, bet yra, kaip yra, pripranti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.