Buvo užsikodavęs
Šiandien Rita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) su savo 5 metų sūnumi gyvena Utenos apskrityje esančiame Šeimos ir vaiko gerovės centre. Moteriai rugsėjis itin svarbus mėnuo: ji ne tik išsikraustys iš centro, pradės gyventi savarankiškai, bet ir pagimdys savo 4 vaiką. Kiti du vaikai kartu su ja negyvena: vienas jau pilnametis, išvykęs gyventi į užsienį, o kitas pasirinko gyventi su tėčiu. Tačiau moteris tikina, kad greitu metu sūnus grįš gyventi su ja.
Gerovės centre Rita gyvena antrą kartą. Tačiau ji įsitikinusi: gyvenimas klostysis vis geriau ir geriau. „Patarčiau moterims netylėti ir nekentėti. Yra pagalbos ir nereikia bijoti jos paprašyti“, – tikina Rita.
Istorija, kaip ji du kartus atsidūrė Šeimos ir vaiko gerovės centre prasidėjo prieš dvejus metus, kai Rita susipažino su Luku (vadas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI). Rita tuo metu turėjo 3 vaikus iš savo pirmos santuokos. O Lukas turėjo 2.
Rita teigia, kad tada jos būsimas sugyventinis negėrė, buvo užsikodavęs. „Bet aš esu mačius jį girtą, kai dar gyveno su savo pirma sugyventine. Gerdavo jie abu. Jų dvynukams rudenį bus 14 metų. Galima sakyti, kad jie pusę savo gyvenimo praleido vaikų namuose“, – sako Rita.
Pradėjo gerti po nepavykusios emigracijos
Moteris tikina, kad manė, jog Lukas pasikeitė: jam iš vaikų namų grąžino vaikus. Porai pradėjus susitikinėti, vyras nusipirko namą. Tačiau idilė truko apie metus.
Rita dirbo siuvėja, o Lukas padirbdavo tai statybose, tai miškų ūkyje. Kartą jis gavo pasiūlymą išvykti padirbėti į Norvegiją. „Jam nepasisekė. Grįžo piktas ir pradėjo labai daug gerti. O kai gerdavo, jis triukšmaudavo, kabinėdavosi prie manęs, mano vaikų, savo vaikų“, – pamena Rita.
Anot jos, vyras fiziškai nesmurtavo, tačiau šeimai nuolatos tekdavo kęsti psichologinį smurtą. „Iki ašarų privesdavo. Jo berniukas kurčnebylys, nelabai jis suprasdavo. Bet visą pyktį Lukas išliedavo ant šeimos“, – pritilusiu balsu sako Rita.
Moteriai, tikina ji, skaudžiausiai tai, kad Lukas tik išgėręs atsimindavo savo vaikus. Jei būdavo geros nuotaikos, tai vaikus pasisodindavo ir mokydavo, jei blogos – rėkdavo.
Jis man pareiškė, kad dingčiau lauk iš šitų namų, kad nesu reikalinga. Paskambinau socialinei darbuotojai pasiklausti, ar krizių centre būtų vietos. Jis atėmė iš manęs telefoną, bet nepadėjo ragelio ir socialinė darbuotoja girdėjo, kaip jis rėkia, grasina“, – lemtingą vakarą pamena Rita.
Socialinė darbuotoja, sako Rita, iškvietė ne tik vaikų teisių apsaugos darbuotojus, bet ir miestelio seniūną. „Jie bandė su Luku tartis, bet pamatė, kad jis agresyvus ir išvežė mus į centrą“, – pasakoja moteris.
Negeria tik nesveiki?
Tačiau, sako ji, iškilo problema – Luko dvynukai, berniukas ir mergaitė, nėra Ritos vaikai. „Būtų juos vėl nuvežę į vaikų namus. Prašiau, kad leistų man juos globotini, lankiau kursus ir tapau jų laikina globėja“, – tvirtina Rita. Vaikams gyventi pas jų biologinę motiną net nebuvo šansų – ji, anot Ritos, yra alkoholikė. Kaip Rita sako, biologinė mama vaikus „pragėrė“ tris kartus. Pati Rita tikina, kad nei vartoja alkoholį, nei rūko.
Rugsėjo mėnesį, pasakoja moteris, Lukas vėl išvyko į Norvegiją. Tuo metu ji gyveno su trimis vaikais Šeimos ir vaiko gerovės centre.
„Kol jis buvo išvykęs, pabendraudavome. Klausdavau, ką dėl vaikų galvoji, ar užsikoduosi? Sakydavo, ne, aš neužsikoduosiu. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Nuėjau į vaikų teises ir pasakiau, kad jis taip šneka. Man sakė, kad neatiduos jam vaikų, kol neužsikoduos“, – tikina moteris.
Išgirdusi tokį sprendimą, pamena Rita, sureagavo labai jautriai. „Pykau, verkiau ir vėl pykau. Būdavo, kad sėdžiu darbe ir verkiu. Verkiu, nes skauda. Aš jais rūpinausi, man žadėjo, kad jam vaikų neatiduos, bet padarė kitaip“, – besakant šiuos žodžius moters balsas pasikeičia, ji vos tramdo ašaras.
Manė, kad apsaugos vaikus
Moteris pasakoja priėmusi sudėtingą sprendimą: nusprendė grįžti pas Luką. „Berniukas kurčnebylys, jis nesupras. Namo jis grįžta tik savaitgaliais. O mergaitė, bijodama vėl patekti į vaikų namus, tylės ir kentės. Grįžau pas jį, galvojau, kad juos taip apsaugosiu“, – teigia ji.
Moteris tikina, kad pas Luką gyventi grįžo nusiteikusi viltingai: šis parsivežė pinigų, rodė iniciatyvą. Kiek pritilusiu tonu, moteris priduria, kad grįžus gyventi pas sugyventinį, ji pastojo. „Netyčia. Jis man siūlė darytis abortą, bet nesutikau“, – tikina ji.
Antrą kartą idilė truko dar trumpiau: Luką aplankė iš užsienio grįžęs draugas. „Taip ir užsikabino. Prieš Velykas aš vėl buvau centre“, – pasakoja Rita.
Moteris tikina, kad kai tik sugyventinis gerdavo, ji apie tai pranešdavo socialinėms darbuotojoms. Tačiau vaikai, tikina Rita, vis tiek liko Luko globoje, kol vieną vakarą Ritai teko iškviesti policijos pareigūnus.
„Jo berniukas mokosi specialioje mokykloje. Jam reikia nusipirkti higienos priemonių. Lukui berniukas tikino, kad turi visas reikiamas priemones, o tas pradėjo rėkti ant vaiko, kad neturi. Bet juk berniukas negirdi, jis nesupranta. Vaikas nusisuko į kompiuterio ekraną, o Lukas jam stipriai trenkė per pakaušį“, – pamena Rita.
Dabar Rita tikina, kad jos tikslas eiti į priekį ir nebežiūrėti atgal. Moteris teigia, kad Lukui lankytis su greit gimsiančiu vaiku nedraus. Pasiteiravus, ką jos buvęs sugyventinis veikia dabar, moteris sako, kad kai jis negeria, tai išvažiuoja dirbti į Norvegiją.
Tokioje situacijoje, sako Rita, ji nėra viena. „Centre gyvena 6 mamos su vaikais. Turime po atskirą kambarį. Socialinės darbuotojos visada ateina, rūpinasi. Man mažai reikia jų dėmesio, esu savarankiška. Čia yra visko, kad žmogus atsistotų ant kojų“, – tikina ji.
Vaikai ne vienintelė priežastis
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė pabrėžia, kad vaikai yra dažna priežastis, kodėl moterys nusprendžia likti toksiškoje aplinkoje su smurtautoju, tačiau tikrai ne vienintelė.
„Išėjimas būna sunkus. Tikėtina, kad moteris geriausiai žinodama savo situaciją, pasveria, kas yra mažiau rizikinga: išeiti ar likti? Vaikai dažnai yra papildomas argumentas, kodėl moteris gali arba negali išeiti.
Jei nėra socialinės, finansinės paramos moteriai, o ji dar su mažamečiais, moteris gali nesiryžti išeiti į niekur. Ji gali likti santykiuose, nes virš jos galvos yra stogas, o šaldytuve – maisto“, – teigia specialistė.
Anot jos, JAV atlikti tyrimai rodo, kad mėginimai palikti smurtautoją gali iššaukti dar didesnius agresoriaus išpuolius. „Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad tikimybė, jog moteris bus smarkiai sumušta ar net nužudyta, padidėja keletą kartų, kai auka nusprendžia palikti smurtautoją. Smurtautojas išsigąsta, pradeda dar labiau kontroliuoti auką, daugiau smurtauti. Todėl sprendimas kreiptis pagalbos yra esminis“, – akcentuoja ji.
Pasiteiravus, kokį pirmą žingsnį turėtų žengti moterys, kurios patiria smurtą. M. Jurkutė pabrėžia, kad svarbiausia – suprasti, kas vyksta. „Reikia identifikuoti, kad patiri smurtą. Ilgą laiką ekonominė ar seksualinė prievarta nebuvo laikoma smurtu. Moterys suprasti, kad tai, kas su jomis vyksta, nėra teisinga. Gavus šitą suvokimą, galima ieškoti problemos sprendimo būdų“, – sako M. Jurkutė.