Taryba, nuo 2016-ųjų kovo atlikusi tyrimą, nustatė, kad Lietuvoje veikia kelios dešimtys įmonių, prekiaujančių šiuo dyzelinu ir konkuruojančių su „Orlen Lietuva“. Be to, nenustatyta, kad „Orlen Lietuva“ būtų ribojusi jo pardavimą – šią žaliavą gamintojai įsigydavo ir iš kitų tiekėjų, pranešė taryba.
„Tarybos išanalizuoti duomenys liudija, kad žymėto dyzelino perpardavimo veikla užsiimančios įmonės įsigyja šiuos degalus ne tik iš Mažeikių bendrovės, bet ir iš konkuruojančių ūkio subjektų konkurencingomis sąlygomis“, – rašoma pranešime spaudai.
Tirti, ar „Orlen Lietuva“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje, taryba nutarė 2016-ųjų kovą. Sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai patenkino Lietuviškų degalinių sąjungos reikalavimą ir nurodė tarybai atlikti tyrimą.
Preliminariu tarybos vertinimu, „Orlen Lietuva“ galėjo taikyti nevienodas žymėto dyzelino pardavimo sąlygas bendrovei „Imlitex“ ir Lietuviškų degalinių sąjungos nariams ir taip apriboti pastarųjų galimybes parduoti žymėtą dyzeliną Lietuvoje.
LVAT 2016-ųjų vasarį atmetė tarybos ir „Orlen Lietuvos“ skundus bei nurodė tarybai atlikti tyrimą. Teismas pažymėjo, kad klausimą dėl tyrimo pradėjimo taryba nagrinėjo daugiau kaip pusantrų metų ir per tą laikotarpį sugebėjo ištirti tik tiek, kad „Orlen Lietuva“ užima mažiau nei 40 proc. žymėto dyzelino rinkos bei tai, kad sutartys tarp „Orlen Lietuvos “ ir jos partnerės „Imlitex“ bei „Orlen Lietuvos“ ir Lietuviškų degalinių sąjungos sukuria skirtingų teisinių santykių atsiradimą.
Sąjungos atstovų teigimu, nuo 2011 metų „Orlen Lietuva“ žymėtą dyzeliną ūkininkams pardavinėjo per Kauno didmeninės prekybos žaliavomis bendrovę „Imlitex“.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.