Būsimiems motociklininkams tenka išlaikyti du egzaminus: teorijos, o šį išlaikius – ir praktikos. Teorijos egzaminas susideda iš 35 klausimų. 30 iš jų sudaro bendro pobūdžio, susiję su Kelių eismo taisyklėmis (KET), saugų eismą. Dar 5 klausimai yra specifiniai, susiję su motociklų vairavimu.
Jei teorijos egzaminą laikyti galima visus metus, praktikos egzaminai vykdomi tik nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 9 d. Praktinis egzaminas susideda iš dviejų dalių: pratimų aikštelėje ir važiavimo realiame eisme.
„Aikštelėje egzaminuojamasis turi atlikti specialiuosius manevrus, pavyzdžiui, aštuoniukę, „gyvatėlę“, kliūties apvažiavimą 50 km/val. greičiu ir kt.“, – vardijo Ingrida Kuorytė, „Regitros“ Komunikacijos skyriaus vadovė.
Dažniausios kritinės klaidos
Įprastai, vairavimo egzaminas laikomas neišlaikytu tuomet, kai yra padaroma kritinė, t. y. pavojų eismo saugumui sukelianti ir nepakankamą būsimo vairuotojo įgūdžių lygį atskleidžianti, klaida. Pašnekovė pabrėžė, kad skaičiuojamos ir nekritinės, ir specifinės pasikartojančios klaidos.
Pastarosioms priskiriamos nekritinės klaidos, pakartotos šešis kartus atliekant tą patį veiksmą.
Jei kelios nekritinės klaidos dar yra galimos, kritinių klaidų būsimas vairuotojas padaryti negali.
Anot specialistės, dažniausiai pasitaikančios kritinės klaidos padaromos tada, kai būsimas vairuotojas neišlaiko pusiausvyros ant motociklo, jo nesuvaldo, nemoka elgtis su motociklo sankaba. Taip pat į kritinių klaidų sąrašą patenka tos, kurios susijusios su įspėjamųjų signalų rodymu, greičio pasirinkimu bei situacijos stebėjimu, žvalgymusi.
„Kritinė klaida žymima ir tada, kai nepavyksta atlikti specialiojo važiavimo manevro nuo pradžios iki pabaigos nesustojus“, – aiškino I. Kuorytė.
Neretai pasitaiko, pridūrė žinovė, ir tokių situacijų, kai būsimas vairuotojas egzamino metu susiduria su kitu objektu, pavyzdžiui, aikštelėje susiduria su gairele. Dažnai kritinė klaida pažymima ir tuomet, kai nepaisoma eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų arba kelių ženklinimo reikalavimų.
I. Kuorytė neslepia, kad priežasčių, kodėl tokios klaidos padaromos, yra įvairių. Netrūksta, pasak „Regitros“ atstovės, atvejų, kai klystama dėl baimės ir streso. Tačiau dažna neišlaikyto egzamino priežastis – įgūdžių stoka.
„Neretai į egzaminą atvykęs asmuo dar nėra pasirengęs savarankiškai bei saugiai dalyvauti eisme“, – konstatavo pašnekovė.
Kaip vyksta egzaminas
Ruošdamasis praktikos egzaminui būsimas vairuotojas turi pasirūpinti specialia apranga: šalmu, alkūnių, kelių ir pečių apsaugos, pirštinės bei batai. Egzamino metu „Regitroje“ tarp egzaminuojamojo ir jį lydinčio asmens palaikomas radijo ryšys. Šviesą atspindinčią liemenę ir radijo ryšio priemones skiria „Regitra“, o specializuota apranga turi pasirūpinti tas, kas egzaminą laiko.
A kategorijos siekiantiems vairuotojams praktikos egzaminą „Regitroje“ galima laikyti ir su savo transporto priemone, kuri turi atitikti specialiuosius reikalavimus: masė be krovinio yra ne mažesnė kaip 175 kg, vidaus degimo variklio darbinis tūris ne mažesnis kaip 595 kubiniai cm, galia – ne mažesnė kaip 50 kW.
Per šių metų pirmąjį pusmetį „Regitroje“ iš viso įvyko 2580 A kategorijos praktikos egzaminų. Palyginimui, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 2299. Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius A kategorijos egzaminų buvo laikyta 12 proc. daugiau.
