Antrus metus iš eilės Vilniuje rengiamoje prezidento Valdo Adamkaus tarptautinėje konferencijoje „Europos ir Transatlantinio atsparumo atkūrimas“ ketinama aptarti ne tik Kremliaus sulaikymo ir atgrasymo strategijas, tačiau ir ieškoti būdų, kaip stiprinti vidinių ir išorinių jėgų skaldomą euroatlantinę erdvę bei demokratizuoti V. Putino valdomą Rusiją.
Vienas konferencijos iniciatorių, diplomatas ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad renginio metu planuojama priimti dokumentą, kuriame būtų įtvirtintas tarptautinės bendruomenės vaidmuo sulaikant V. Putino agresiją ir nubrėžtos Rusijos perspektyvos be Putino.
Taip galėtų būti aprašyta, regis, bet kuri panaši tarptautinė konferencija: diskusijos, bendras dokumentas, o kas po to? Pats V. Adamkus, kuriam šį lapkritį bus jau 92-eji, neslepia kur kas ambicingesnių planų – vienyti JAV ir Europos lyderius, nepaisant tarpusavio nesutarimų ar asmenybių skirtumų.
V. Adamkaus įtaka Lietuvoje ir pasaulyje
Tai, kad beveik prieš dešimtmetį savo antrąją kadenciją baigęs V. Adamkaus iki šiol išlieka įtakingas, rodo ir visuomenės pasitikėjimas. Net ir šiandien jis yra vienas įtakingiausių Lietuvos politikų. DELFI Įtakingiausiųjų politikų sąrašuose V. Adamkus vis dar išlaiko itin aukštas pozicijas – elito sąraše jam atiteko 5, o visuomenės apklausoje – antroji vietos.
„Esu be galo dėkingas visuomenei už išreikštą pasitikėjimą. Galiu pasakyti, kad mano užimta pozicija vidaus, užsienio politikos, tikriausiai, priimtina Lietuvos visuomenei.
Mano nusistatymas principiniais vidaus, užsienio politikos ir strateginiais klausimais nepasikeitęs, esu ne kartą pareiškęs, kur stoviu, kokią Lietuvos ateitį noriu matyti“, – teigė V. Adamkus.
Prieš daugiau, nei prieš dešimtmetį jo įtaka buvo dar didesnė. Ir ne tik Lietuvoje.
Anot Ž. Pavilionio, būtent V. Adamkus išgelbėjo tuomet vykusias derybas dėl Lisabonos sutarties, kai Lietuvos prezidentui pavyko įtikinti Lenkijos vadovą. Be to, 2008-ųjų rugpjūtį pats V. Adamkus paneigė nerašytą tarptautinės diplomatijos taisyklę, kad konflikto pusių vienytojos vaidmuo nedidelio geopolitinio svorio valstybei, kaip Lietuva yra ne jos jėgoms.
Į save viso pasaulio dėmesį atkreipęs tuometinis Lietuvos vadovas ėmėsi tarptautinės diplomatijos žygių Rusijos agresiją patyrusiame Sakartvele. Būtent V. Adamkaus, Lenkijos ir prie judviejų prisijungusių kitų Baltijos šalių lyderiai išreiškė paramą Tbilisiui – 5 dienų karo metu dalį Sakartvelo teritorijų atplėšęs Kremlius kėsinosi į visos šalies nepriklausomybę.
Nusivylė reakcija į Rusiją
Kartvelai to nepamiršo – Sakartvele yra V. Adamkaus bulvaras, o jo prezidento gerai žinomas iki šiol. Tačiau pats V. Adamkus DELFI tikino, kad 2008-ųjų rugpjūtį stovėdamas prieš kartvelų minią Tbilisyje, kai vos už keliasdešimt kilometrų nuo šio miesto stovėjo okupacinės Rusijos armijos kariai, tikėjosi kitokios pasaulio reakcijos į Kremliaus veiksmus.
„Jei atvirai, žiūrint atgal į tai, kas įvyko, kas pasikeitė, esu kiek nusivylęs tarptautine bendruomene, nes rezultatai Sakartvelui yra neigiami. Norėjosi ryžtingos Vakarų pozicijos Rusijos atžvilgiu, bet Rusija ir toliau vykdo Sakartvelo teritorijų agresiją bei okupaciją, ta žala neatitaisyta.
O blogiausia, kad apie tai pasaulis lyg ir nieko nekalba“, – nusivylimo neslėpė V. Adamkus. Jo teigimu, būtent jo vardo konferencijoje tikimasi grįžti prie Sakartvelo okupuotų teritorijų klausimo, mat nors Vakaruose Rusijos kontroliuojamų Pietų Osetijos ir Abchazijos atplėšimas bei „nepriklausomybė“ formaliai ir nepripažįstama, visi esą su tuo susitaikė.
Kalbės vieningu balsu
„Šioje tarptautinėje konferencijoje iškelsime šiuos klausimus ir tikimės, kad jie pajudės į priekį, nes mes negalime tylėti, juk patys iškentėjome okupacinį laikotarpį“, – teigė prezidentas. Jam antrinęs Ž. Pavilionis pabrėžė, kad renginio svečių sąrašas yra itin rimtas, tad konferencijoje svarstomi klausimai turėtų susilaukti didžiųjų valstybių dėmesio.
„Susirenka žmonės iš visų pagrindinių šalių – keturi kongresmenai, JAV pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, atvažiuos iš Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės atstovai, stambi Lenkijos delegacija, su jais bandysime pasakyti, kad privalome atstatyti ES ir NATO plėtros politiką į Rytus, turėti tvirtą politiką Rusijos atžvilgiu, nes dabar tik reaguojame, o turime turėti ilgalaikę poziciją.
Simboliška sieti Sakartvelo likimą ir šią konferenciją, nes būtent čia iš esmės susirenka mūsų seni draugai, kurių dalis dalyvavo Bukarešto susitikime 2008-ųjų balandį.
Tada prezidentai V. Adamkus ir George‘as W. Bushas bandė įtvirtinto Sakartvelui narystės NATO planą, bet idėja buvo atmesta, o Rusija į šį silpnumą sureagavo agresija iš pradžių prieš Sakarvelą, o tada ir prieš Ukrainą, nors būtent V. Adamkus tada įspėjo, kad jei Rusijai bus daromos nuolaidos, kitas jos taikinys bus ukrainiečiai – jei jo būtų paklausę, galbūt nebūtų agresijos prieš Ukrainą“, – teigė Ž. Pavilionis.
V. Adamkus pabrėžė, kad net ir dabar, kai Rusija įprato kalbėtis ultimatumų kalba ir elgtis vis įžūliau bei agresyviau, su Rusija kalbėtis reikia – tai, prezidento manymu, geriau, nei svaidytis grasinimais atgal.
„Bet reikia užimti labai tvirtą poziciją, pabrėžiant, kad laisvų žmonių apsisprendimas į laisvą nepriklausomą gyvenimą negali būti kvestionuojamas“, – teigė V. Adamkus, pažymėjęs, kad negalima kalbėti apie nuolaidas Kremliui, būtina ir toliau stiprinti ekonomines sankcijas Rusijai – kito kelia esą nėra.
„Jei tai neveiks, turiu tik vilties, kad mes Trečiojo pasaulinio karo nesulauksime, bijau, kad tokio neišgyventume“, – pabrėžė V. Adamkus. Dar prieš metus DELFI TV konferencijoje apsilankęs V. Adamkus tikino pasigedęs Europos šalių lyderystės, nedaug kas, anot prezidento, pasikeitė ir šiemet. Tiesa, teigiamų poslinkių esą jau galima įžvelgti.
„Kai kuriose valstybėse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje jaučiamas tam tikras stiprumas, jos pasisako už transatlantinę vienybę, nors ir čia yra silpnų vietų, kai abejojama naujosios JAV administracijos laikysena. Bet aš žiūriu optimistiškai“, – sakė V. Adamkus, pabrėžęs, kad būtent konferencijoje bus siekiama rasti vienybės tarp Europos ir JAV atstovų receptų.
„Tikiuosi, kad pasibaigus konferencijai būsime stipresni ir vienu balsu pasakysime Kremliui: ponai, jokių nuolaidų jums nedarysime, esame vieningi ir stiprūs“, – sakė V. Adamkus.
Bet čia pat kartu pripažino, kad tarnsatlantinei vienybei per pastaruosius metus teko nemažai išbandymų: vos nekilęs ES ir JAV prekybos karas, JAV prezidento Donaldo Trumpo priekaištai europiečiams dėl gynybos finansavimo ir kitų dalykų, prieštaringų JAV administracijos žinučių politika pakursto antiamerikietiškumo bangas. Ne tik pats D. Trumpas, bet ir JAV sulaukia vis daugiau neigiamų atsiliepimų didžiųjų Europos šalių nuomonių apklausose.
Kas yra JAV sąjungininkai?
„Sunku kalbėti apie didžiosios pasaulio valstybės vadovą, jis nenuspėjamas, jo veiksmai nesudarė solidaus įvaizdžio.
Norėtųsi, kad iš jo nebūtų kai kurių pareiškimų. Aš kiek su nerimu žiūriu į JAV prezidento veiksmus, bet turiu vilties, kad vienas žmogus negali pakreipti visos valstybės laikysenos, šiuo atžvilgiu Kongresas stiprus ir gali prilaikyti D. Trumpą ir jo nepastovumo būdą“, – teigė V. Adamkus.
Be to, jo manymu, toks neprognozuojamas patirties politikoje neturinčio D. Trumpo būdas negali būti naudingas JAV – tai esą tėra populistinė laikysena.
„JAV negali sau leisti tokio netvirtumo, abejonių, nepastovumo. Užsienio politika nėra kuriama pagal dienos orus, ji turi būti pastovi, tvirta ir rodanti pavyzdį laisvam pasauliui, kaip buvo iki šiol“, – sakė V. Adamkus, kurio manymu D. Trumpui tai bus pirmoji ir paskutinioji kadencija.
Vis dėlto ir V. Adamkus, ir Ž. Pavilionis sutiko, kad konferencijoje bus stengiamasi ne pabrėžti ne JAV ir Europos lyderių nesutarimus, o sutarti dėl principinių, vienijančių taškų.
„Suprantame, kad Amerikai kilo daug globalinių iššūkių, bet renkantis sąjungininkus, svarbu pasirinkti europiečius: mus sieja vertybės, ekonomika.
Žinoma, yra daugybė vietų, kur ponas Trumpas gali išmokyti lyderystė – ir gynybos finansavimo srityje, ir gilinant sankcijas, remiant Ukrainą, plečiant NATO, tai mums naudinga, todėl badysime įtikinti, kad mes esame tie draugai ir sąjungininkai, o Putinas yra priešas“, – teigė Ž. Pavilionis, pabrėžęs, kad Lietuva jau įrodė, galinti būti pavyzdžiu likusiai Europai.
„Pavyzdžiui, atvyksta kongresmenas Mike‘as Turneris, kuris vadovavo suskystintų dujų koalicijai, kuri išrūpino eksportą į Europą.
Mes jau turime terminalą, importuojame dujas iš JAV, dabar reikia įtikinti ir kitas Europos šalis atsiverti šiai rinkai, kur lemtų pasirinkimas, o ne ilgalaikiai kontraktai su diktatoriumi, kuris tuos uždirbtus pinigus naudos karo mašinai, arba smegenų plovimui Berlyne ir Paryžiuje“, – teigė Ž. Pavilionis. Savo ruožtu, V. Adamkus pažadėjo, kad jo vardo konferencija po dešimtmečio taps ta vieta, kur JAV ir Europos lyderiai galės rasti vienybę, nepaisant Rusijos pastangų ją skaldyti.
„Esu optimistas, nepasiduosiu, kiek man liko būti veiksmingam, stengsiuosi išnaudoti visus turimus kontaktus, kuriuos sukaupiau dirbdamas Lietuvoje ir JAV“, – sakė V. Adamkus.
Rugpjūčio 22 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje dalyvaus įtakingi politikai ir strategai iš visų svarbiausių NATO sostinių bei aukšto rango pareigūnai iš Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos. Į konferenciją atvyks ir disidentai iš Rusijos.
