Padaryta pažangos derybose. Vyriausiasis ES derybininkas M. Barnier neseniai pasakė, kad abi pusės 80 proc. sutaria dėl pasitraukimo sąlygų, bet pabrėžė, jog 80 procentų nėra 100 proc.
Anglijos banko pirmininkas M. Carney perspėjo, kad „kietojo Brexit“ (pasitraukimo be visapusiško prekybos susitarimo) tikimybė šiuo metu yra „nepatogiai aukšta“, bet vis dėl to mažiau tikėtina negu kitos galimos derybų baigtys.
JK vyriausybė neturi vieningos nuomonės dėl susitarimo. Pritarus naujausiam premjerės Teresos May planui, atsistatydino du ministrai, kalbama apie galimą ponios May atstatydinimą.
ES lyg vieningesnė iš dalies dėl to, kad ES šalių vadovai nėra turėję strateginių diskusijų dėl Brexit nuo pernai pavasario, o derybas yra patikėję Barnier vadovaujamai Europos Komisijos komandai ir kitiems Briuselio biurokratams.
Barnier laikosi itin griežtos pozicijos ir dažnai kartoja, kad Londonas nutarė pasitraukti iš ES, nutarė būti „trečioji šalis”, tad su ja bus elgiamasi lyg ji tokia būtų. Barnier nuolat tikina, kad jį palaiko visi ES šalių vadovai.
Jei būtų tokia vienybė, vargu, ar reikėtų ją taip dažnai skelbti.
Derybos yra nepaprastai svarbios. Joms pasibaigus nesėkmingai, nukentėtų abiejų pusių ūkiai, ne tik JK. Ypač jei Londonas, kaip grasina naujasis Brexit sekretorius D. Raabas, nesumokėtų numatytos 39 milijardų eurų pasitraukimo išmokos.
Nesekmė ilgam apnuodytų ES ir JK santykius, apsunkintų tolesnį karinį bendradarbiavimą bei dalijimąsi žvalgybos duomenimis. Ne be pagrindo JK užsienio reikalų sekretorius J. Huntas pareiškė, kad būtina išlaikyti glaudžius Britanijos ir ES diplomatijos, gynybos ir prekybos ryšius, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Bendrijos.
„Kalbant atvirai, jei mums nepavyks sudaryti susitarimo, vienintelis dėl to džiūgausiantis asmuo bus Vladimiras Putinas“, - sakė J. Huntas.
Derybos svarbios ir dėl to, kad jos parodys tikrąją ES, paaiškės, ar jos vadovų gebės įveikti savo išankstinės nuostatas ir nuoskaudos jausmus, ar jie kerštaus kaip įžeista ir palikta meilužė. Brexit buvo milžiniškas smūgis ES savigarbai ir savipratai.
Iki JK nutarimo visos Europos šalys veržėsi tapti ES narėmis, o staiga viena didžiausių ir pažangiausių narių nutarė atsiskirti ir eiti savo keliu. Briuseliui itin svarbu apsaugoti sąjungą nuo tolesnio irimo, užtikrinti, kad kitos šalys narės nebūtų gundomos sekti Londono pavyzdžiu.
Vos kelias dienas po Brexit referendumo ES Londonui nurodė, kad derybose dėl tolesnių tarpusavio ryšių negalios švediško stalo principas, Didžioji Britanija negalės viena nutarti, kurių ES principų ir taisyklių ji laikysis, ir kuriuos ji atmes.
ES nutarė JK taikyti itin griežtas atsiskyrimo sąlygas, suteikti milžinišką, iki 60 milijardų išstojimo sąskaitą, daryti kuo mažiau nuolaidų ir rodyti kuo mažiau lankstumo derybose, siekiant priversti Londoną kapituliuoti.
Viliamasi, jog smarkiai padidėjus ‘kietojo Brexit’ tikimybei, JK valdžia priims jai siūlomas sąlygas.
Bet Londonas nėra ES nei priešas, nei priešininkas, nei oponentas. 1975 m. per referendumą jos gyventojai nubalsavo stoti į ES, 2016 m. referendumu nutarė pasitraukti.
JK neokupavo ES teritorijos, jai netaikė ūkio sankcijų, nesabotavo diplomatinių iniciatyvų, nepakišo jai kojos tarptautinėje arenoje. ES nėra Sovietų sąjunga, jie neturėtų nei karinėmis, nei kitomis priemonėmis siekti padaryti išstojimo kainą nepakeliama.
Demokratinių šalių sąjunga turėtų gerbti savo narių demokratinius sprendimus, nors jie būtų nelaukti, nemalonūs, sukeltų neigiamų pasekmių. Stebina, kad pasamdytų Briuselio biurokratų nekompromisinei politikai nesipriešina demokratiškai išrinkti ES šalių vadovai, kad ji nenurodo biurokratams ieškoti ir rasti kompromisų.
Derybose Londonas nėra nekaltas avinėlis, kai kurie jo reikalavimai yra nerealistiški, bet Briuselis turi suprasti, jog tariasi su buvusiu ir būsimu sąjungininkų.
Deja, nesiliauja polemikos, priekaištai, netiesioginiai grasinimai. Neseniai ES pasakė, kad ji nesidalins su JK slaptais duomenimis pagal palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ projektą. Britų reagavo, grasindami mažinti bendradarbiavimą saugumo ir žvalgybos srityse. Bet yra blaiviai mąstančiųjų.
Antai, JK, Prancūzijos ir Vokietijos žvalgybos viršininkai pareiškė, kad būtina kuo glaudžiai bendradarbiauti, jei norima veiksmingai kovoti su ISIS bei su sparčiais technologijos pokyčiais ir iššūkiais, kuriuos sukelia užšifruoti ryšiai, hibridinis karas ir priešiškų valstybių dezinformacija.
Neseniai žinomas britų istorikas T. G. Ash rašo, kad jei Briuselis priverstų JK priimti ją žeminantį pasitraukimo susitarimą, gresia pavojus, kad britai reaguos panašiai pagiežingai kaip vokiečiai reagavo į Versalio sutartį po pirmojo pasaulinio karo.
Santykiai su Europa būtų apnuodyti, britai klaustų, kodėl mūsų kariai turi ginti europiečius, kurie mus išduria. Pasak Asho, ES derybininkų nuostatos yra perdėm nelanksčios, perdėm reiklios, perdėm baudžiamojo pobūdžio, o nutarimas išstumti JK iš Galileo projekto nereikalingas, nepagrįstas antausis.
Jis ragina Vokietiją, Olandiją ir Lenkiją pareikalauti Briuselį nedelsiant pradėti rimtas, strategines diskusijas dėl pasitraukimo sąlygų, nes liko mažiau negu aštuoni mėnesiai iki kovo 29 d. Būtina išnaudoti neoficialių vadovų pasitarimą Zalcburge rugsėjo 20 d.
Ash neminėjo Lietuvos, ir suprantama kodėl. Šituo Lietuvai gyvybiškai svarbiu klausimu iš Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos sklinda žadą atimanti tyla. Nei prezidentė, nei Linkevičius nėra išdėstę rimtesnes pozicijos šiuo klausimu, nes veikiausia jos neturi.
Gerokai lengviau nuolat kritikuoti Putiną, girti Trumpą, gastroliuoti po užsienį negu spręsti sudėtingas problemas. Bet kartais reikia pasitempti, suprasti padėties rimtumą, ir ieškoti deramo sprendimo.
Dėl JK pasitraukimo Lietuva iš Briuselio gaus mažiau lėšų, bet finansinės Brexit pasekmės nėra svariausios. Lietuvos politikai nuolat kalba apie Rusijos keliamas grėsmes, bet tas grėsmes bus sunkiau neutralizuoti, jei JK ir ES taptų savotiškais oponentais.
Tik Didžioji Britanija ir Prancūzija turi modernias ginkluotąsias pajėgas, o Paryžius labiau žiūri į pietus negu vakarus, turi įvairiausių karinių įsipareigojimų Afrikoje. JK žvalgybos agentūros yra veiksmingiausios Europoje, juolab, kad jos itin glaudžiai bendradarbiauja su JAV ir priklauso ‘Penkių Akių’ žvalgybos aljansui.
Lietuvai gyvybiškai svarbu, kad Brexit įvyktų kuo taikiau ir be didesnių nuoskaudų, tad gal laikas Lietuvos diplomatams pabusti iš snaudulio.
Jei Barnier ir kiti Briuselio biurokratai rimtai nesiekia abipusiškai priimtino sprendimo, reikia mažinti jų vaidmenį derybose, gal net reikalauti, kad Barnier būtų atleistas iš pareigų.
Lietuva turėtų dirbti kartu su Estija, Latvija ir Lenkija, siekiant išvystyti bendrą poziciją Brexit klausimu, nors jau vėlu. Reikėjo tai daryti prieš metus. Bet dar galima mėginti išvengti juodžiausio scenarijaus.