Seimo LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė dar šių metų gegužės 3-ą dieną kreipėsi su skundu į VRK, prašydama įvertinti opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos galimus rinkimų įstatymo pažeidimus, kai partija darbuotojus galimai įdarbino būtent rinkimų kampanijai, tačiau atlyginimai jiems buvo mokami ne iš, kaip numatyta įstatyme, specialiosios rinkimų sąskaitos, o iš einamosios ar asignavimų (dotacijų) sąskaitos lėšų partijoje.
DELFI žiniomis, „valstiečiai“, VRK įskundę konservatorius, bent jau neoficialiai mini tris TS – LKD partijoje rinkimų laikotarpiu esą dirbusius asmenis – buvusį Seimo narį Tadą Langaitį, parlamentarus Moniką Navickienę ir Vytautą Kernagį.
„Mes turime pagrįstų įtarimų, kad ir kitose partijose buvo įdarbinta asmenų, galimai net dabartinių Seimo narių, ir jiems atlyginimas irgi buvo mokamas ne iš specialiosios rinkimų sąskaitos. Todėl manau, kad VRK turėtų lygiai teisingai pažiūrėti ir kitas partijas, ir jei yra pažeidimų – įvertinti pagal įstatymą“, - DELFI sakė Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
Jai pritarė ir LVŽS pirmininkas, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis.
„Aiškėja, kad garsiausiai dėl mūsų įdarbintų žmonių šaukė tie, kurie patys galimai darė tą patį, už ką mes buvome nubausti. Aš neginčiju, kad mūsų darbuotoja pažeidė įstatymą, tai buvo dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo, nebuvo išaiškinimo iš VRK, nebuvo suformuotos praktikos tokių išlaidų apskaitymo. Baudą aš sumokėsiu, nes ne darbuotoja turi mokėti - aš, kaip partijos pirmininkas, prisiimu kaltę. Įdomu tik, ar Gabrielius (TS – LKD pirmininkas G. Landsbergis – aut. past.) mokės irgi iš savo kišenės, jei bus nustatytas pažeidimas?“ – sakė DELFI R. Karbauskis.
Paklaustas, ar jis esąs tikras, kad konservatorius VRK gali pripažinti kaltais, LVŽS lyderis sakė: „Jei bus žiūrima objektyviai – beveik neabejoju“.
Sprendimą dėl LVŽS padaryto įstatymo pažeidimo VRK priėmė šių metų balandžio 10-dieną, tyrimą pradėjusi po to, kai šių metų kovo 6-ąją DELFI paskelbė, kad „valstiečių““ partija rinkimų kampanijos į Seimą laikotarpiui į darbą priėmė savo rinkimų sąrašo žvaigždes.
Kalbama apie tris pavardes
DELFI žiniomis, „valstiečiai“, VRK įskundę konservatorius, bent jau neoficialiai mini tris TS – LKD partijoje rinkimų laikotarpiu esą dirbusius asmenis – buvusį Seimo narį Tadą Langaitį, parlamentarus Moniką Navickienę ir Vytautą Kernagį.
„Įtarimų mes turime, net ir apie dabartinius Seimo narius, bet palaukime, ką nustatys VRK“, - sakė DELFI LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Paklaustas, kokiais įrodymais ar prielaidomis grindžia savuosius įtarimus, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas sakė, kad tokių įtarimų pasėjo konservatorių partijos atstovų įrašai jų feisbuko profiliuose.
„Bent jau mes, išanalizavę Kernagio, sakykim, įrašus feisbuke, tai mes tokią prielaidą darome“, - sakė R. Karbauskis.
TS – LKD partijos pirmininkas Seimo narys Gabrielius Landsbergis tokius A. Širinskienės veiksmus pavadino „kerštu ir desperacija“. Tačiau informacijos apie įdarbintus partiečius žurnalistams nurodė kreiptis į partijos vykdomąją sekretorę Aistę Gedvilienę.
DELFI apie tai paklausė TS – LKD vykdomosios sekretorės A. Gedvilienės. Ji kategoriškai paneigė, kad konservatorių partijos gretose į Seimą kandidatavęs dabartinis Seimo narys V. Kernagis „kada nors dirbo partijoje“.
Tačiau paklausta apie M. Navickienę ir T. Langaitį – A. Gedvilienė patvirtino, kad šie politikai buvo oficialiai įdarbinti TS – LKD.
Seimo narė M. Navickienė šią informaciją DELFI patvirtino ir pati.
DELFI žiniomis, būtent rinkimų kampanijos metu, 2016-ųjų vasarą iki pat Seimo rinkimų balsavimų, TS – LKD buvo įdarbinta dar viena darbuotoja. Tačiau ji, motyvuodama nesanti viešuoju asmeniu, kaip ir 2018-ųjų vasarį iš Seimo netikėtai savo noru pasitraukęs T. Langaitis, nesutiko, kad būtų atskleisti duomenys apie jų darbo sutarčių su TS – LKD turinį.
DELFI žiniomis, minėta darbuotoja yra buvusi TS – LKD partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio padėjėja Europos Parlamente, kuri, G. Landsbergiui tapus partijos pirmininku ir atsisakius europarlamentaro mandato, iš Briuselio grįžo į Vilnių ir buvo įdarbinta partijoje G. Landsbergio referente.
Konservatoriai – ypatingai išskirti
Ir nors Seimo narė A. Širinskienė savo prašyme nurodo, kad tikslinga būtų patikrinti visų politinių partijų rinkimų kampanijos laikotarpiui įdarbintų asmenų įdarbinimo aplinkybes bei jų darbo užmokesčiui naudotus šaltinius, vienos iš partijų – TS – LKD duomenys apie įdarbintus asmenis – politikės skunde yra išskirti papildomai.
Seimo narės VRK siųsto rašto, kurį matė ir DELFI, preambulėje nurodoma: „Pranešimas dėl galimai TS – LKD padaryto politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimo“. Apie tokį savo kreipimąsi Seimo narė viešai pranešė ir savo pranešime Seimo interneto puslapyje.
VRK sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta atlikti tyrimą dėl Seimo narės A. Širinskienės skundo, tyrimui pasirinko tik opozicines TS – LKD ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį (LS) bei neparlamentinę „Drąsos kelio“ partiją.
Nei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), nei Darbo partijos (DP), nei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT), nei Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA – KŠS) darbuotojai nei VRK, nei Seimo „valstiečiams“ - įdomūs nepasirodė.
„Valstiečiai“ įtaria vilkinant tyrimą
Kalbėdama apie savo pareiškimo tyrimą, Seimo narė A. Širinskienė stebėjosi VRK atlaidžiu požiūriu į konservatorių partijos elgesį. Pasak politikės, konservatoriai, prašydami keletui mėnesių atidėti duomenų pateikimą VRK, „paprasčiausiai vilkina tyrimą“, o Komisija, tenkindama tokius prašymus, „iš dalies pati leidžia jiems tai daryti“.
Pasak A. Širinskienės, lyginant LVŽS ir TS – LKD partijų elgesį tyrimų metu, jie skiriasi kaip diena ir naktis.
„Mes visapusiškai bendradarbiavome su Komisija, teikėme jiems dokumentus, neslėpėme nei sutarčių, nei pavardžių, pripažinome suklydę, gailėjomės. O ir pati Komisija tyrimą mūsų atžvilgiu atliko nepalyginti greičiau nei dabar yra su konservatorių tyrimu“, - DELFI sakė A. Širinskienė.
Tuo tarpu kalbintas R. Karbauskis DELFI sakė VRK darbo trūkumų nematantis, tačiau įžvelgiantis, kaip „konservatoriai trukdo tyrimui“.
„Jie tiesiog neduoda informacijos. Piktybiškai neteikia! Suprantate?“ – piktinosi LVŽS lyderis.
TS – LKD atstovė A. Gedvilienė, paklausta, kaip konservatoriai vertina A. Širinskienės kreipimąsi ir VRK veiksmus, sakė, kad tai yra „valdančiųjų skundas prieš opoziciją“.
„Nors skundžiamos buvo visos LVŽS oponuojančios partijos, tačiau VRK nusprendė domėtis būtent liberalų ir mūsų etatais. Jau beveik metus laiko nuolatos teikiame įvairius atsakymus į VRK paklausimus, tai vertiname kaip tendencingus tyrimus, kurie yra nukreipti prieš opozicines partijas. Mes šiuo metu neturime darbuotojų, kurie galėtų nuolat rengti atsakymus, todėl jau kreipėmės į teisininkus teisinės pagalbos. Po Seimo rinkimų mūsų partija turėjo didelius finansinius įsipareigojimus, todėl buvo nuspręsta imtis griežtos taupymo politikos.
Dėl šios priežasties atsisakėme dalies darbuotojų, tradicinių renginių, leidinių ir pan. Jokių papildomų darbuotojų 2016 m. rinkimų kampanijai nebuvome priėmę. Tačiau tokios oficialios deklaracijos VRK nepakako, todėl esame priversti rinkti ir teikti didelės apimties informaciją apie visus įdarbintus sekretoriato darbuotojus, jiems mokėtus atlyginimus, mokesčius VMI ir Sodrai, pareigybių aprašymus, atleidimo motyvus ir t.t. Visa tai daugiau panašu į norą supurtyti mūsų partiją - pagal gautą A. Širinskienės skundą, kurį uoliai imta tirti visai be pagrindo“, - teigė konservatorių atstovė A. Gedvilienė.
Matjošaitytė nusprendė viena už visą Komisiją
Rengiant šį žurnalistinį tyrimą, DELFI žurnalistė išanalizavo visų, po šių metų gegužės 3-ios dienos (t.y. po Seimo narės A. Širinskienės pranešimo apie galimai neteisėtą TS – LKD veiką), vykusių VRK posėdžių darbotvarkes, posėdžiuose ir darbo grupėse priimtus sprendimus, išvadas, viešai prieinamus Komisijos posėdžių vaizdo transliacijos įrašus.
Šis klausimas svarstytas po klausimų dėl L. Matjošaitytės komandiruotės į Kanadą ir jos atostogų grafiko.
Darbotvarkės klausimo svarstymo metu nuspręsta atskiro tyrimo dėl partijų išlaidų personalui 2016-ais metais vykusių Seimo rinkimų nepradėti, apsiribojant tuo, kad politinėms partijoms VRK suformuluos ir pateiks rekomendacijas dėl personalo išlaidų ir jų apskaitymo tvarkos.
Tačiau jau gegužės 18-ą dieną VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė siunčia raštus dviem politinėms partijoms, reikalaudama pateikti informaciją apie 2016-ais metais partijų turėtas išlaidas personalui.
Per šį laikotarpį – nuo gegužės 8-os iki gegužės 18-os dienos, naujų VRK posėdžių nevyko ir naujų sprendimų priimta – nebuvo. Sekantis VRK posėdis vyko tik gegužės 24-ą dieną, bet jame nebuvo svarstyti jokie su A. Širinskienės pareiškimu susiję klausimai.
Taigi, išsiųsdama vienasmeniškai priimtus ir savo pačios pasirašytus raštus, L. Matjošaitytė galimai viršijo savo įgaliojimus, pažeidė VRK įstatymu įtvirtintus Komisijos veikimo kolegialumo principus.
DELFI žiniomis, tokius L. Matjošaitytės raštus tegavo dvi politinės partijos – opozicinės Seimo konservatorių ir liberalų partijos.
Kaip keitėsi partijų darbuotojų skaičius?
DELFI išanalizavo pagrindinių politinių Lietuvos partijų darbuotojų skaičių 2016-aisiais metais, t.y. laikotarpiu, kai vyko rinkimų į Seimą kampanija.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai iki prasidedant rinkimų kampanijai turėjo 30 darbuotojų. Rinkimų kampanijos metu šis skaičius pakilo iki 37, o jai pasibaigus – nukrito iki 23 darbuotojų. Procentaliai darbuotojų padidėjimas konservatorių partijoje sudarė apie 23 proc., o sumažėjimas – apie 36 proc. darbuotojų.
Liberalų sąjūdis rinkimų pradžioje turėjo 14 darbuotojų, šis skaičius per rinkimų kampaniją išaugo iki 16-os, o vėliau nukrito iki 13-os. Procentais tai sudaro: augimas – apie 13,5 proc., kritimas – apie 23 proc. nuo didžiausio įdarbintųjų skaičiaus.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija iki rinkimų kampanijos pradžios turėjo 3 darbuotojus, per rinkimų kampaniją skaičius išaugo iki 4, vėliau vėl atsistatė į pradinį lygį. Procentaliai tai sudaro apie 25 proc. pokytį.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ visu laikotarpiu turėjo įdarbinę 7 asmenis ir šis skaičius nesikeitė priklausomai nuo rinkimų kampanijos.
Lietuvos socialdemokratų partija prieš rinkimus turėjo 20 darbuotojų, ir šis skaičius kito žemyn dviem darbuotojais, kas sudaro apie 10 proc.
Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) rinkimų kampanijos metu turėjo 7 darbuotojus, po rinkimų jų liko 4, kas sudaro mažėjimą apie 60 proc.
Darbo partija, iki rinkimų turėjusi 42 darbuotojus, rinkimų kampanijos metu jų skaičių padidino iki 48, o po rinkimų vėl grįžo iki 42 dirbančiųjų. Pokytis sudaro apie 13 proc.
Partija „Drąsos kelias“ rinkimų kampanijos pradžioje deklaravo turinti 25 darbuotojus, o po rinkimų jų liko 7. Pokytis sudaro apie 230 proc.
Liberalų sąjūdžio pažeidimų nerado, „Drąsos kelio“ – net netyrė
2018-ųjų gegužės 18-ą dieną gavę VRK pirmininkės L. Matjošaitytės vienasmeniškai sukurptus raštus, konservatoriai ir liberalai elgėsi skirtingai. Tiesa, iš pat pradžių abi partijos paprašė duoti daugiau laiko (VRK nurodytas laikas atsakymų pateikimui buvo vos kelios dienos) dokumentams pateikti.
Liberalai atsakymą VRK pateikė gegužės 25-ą dieną, nors, kaip minėjome, joks tyrimas dėl politinių partijų išlaidų personalui VRK atliekamas nebuvo.
Savo atsakyme Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai nurodė, kaip kito jų darbuotojų skaičius 2016-ais metais, pabrėždami, kad pokyčiai nebuvo tiesiogiai sietini su rinkimų kampanijos vajumi. Esą panašiai darbuotojų kaita vykdavo ir tais laikotarpiais, kai rinkimais Lietuvoje - nekvepėjo.
Politinė partija atsisakė pateikti įdarbintų darbuotojų asmens duomenis – vardus, pavardes, sutarčių turinio detales, motyvuodami, kad tai pažeistų gegužės 25-ąją įsigaliojusią Europos Komisijos direktyvą dėl asmens duomenų apsaugos.
Tą pačią Direktyvą VRK pirmininkei L. Matjošaitytei priminė ir konservatorių partija. Pastaroji dar suabejojo, ar vienasmeniškai priimdama sprendimą reikalauti tokios informacijos, Komisijos pirmininkė neviršija savo įgaliojimų ir nepiktnaudžiauja VRK pirmininkės pareigomis.
Atsakydama į tokį konservatorių pareiškimą, L. Matjošaitytė birželio 4-ąją sukviečia naują VRK posėdį, kuriame paskutiniuoju – aštuntuoju darbotvarkės klausimu „Einamieji klausimai“, nurodo svarstysiantys „atsakymų projektus“.
Apie Seimo narės A. Širinskienės pareiškimą darbotvarkėje neužsimenama nei vienu žodžiu. Taigi, visuomenė per visą šį laikotarpį negalėjo prieinamai gauti informacijos apie Seimo narės pareiškimo nagrinėjimą, nors pati A. Širinskienė, sprendžiant iš jos viešo pranešimo, nebuvo linkusi slėpti savo veiksmų. Atvirkščiai – politikė, galima suprasti, buvo suinteresuota, kad prašymo nagrinėjimo eiga būtų prieinama tiek žurnalistams, tiek visai visuomenei.
Birželio 4-osios posėdyje VRK, pirmininkaujama L. Matjošaitytės, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl politinių partijų išlaidų personalui 2016-ųjų metų rinkimų į Seimą laikotarpiu ir sudaro tam darbo grupę. Šios darbo grupės vadove paskiriama Lietuvos teisininkų draugijos į VRK deleguota VRK narė Olga Kilkinova, narėmis – VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė ir skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Ivaškovaitė.
O. Kilkinova, be pareigų VRK, yra ir Lietuvos teisininkų draugijos valdybos sekretorė. Iki paskiriant į VRK pirmininkės pareigas, šiose pareigose dirbo pati L. Matjošaitytė.
Kaip matyti iš darbo grupės 2018- ųjų metų liepos 9-os dienos išvados, išanalizavusi valstybės biudžeto asignavimus gaunančių politinių partijų Finansinių ataskaitų rinkiniuose už 2015–2017 metus pateiktus duomenis apie išlaidas personalui, šių išlaidų pokyčius skirtingais metais, ir susiejusi juos su šių politinių partijų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo atskaitose nurodytomis politinės kampanijos išlaidomis, įskaitant VRK žinomas nedeklaruotas išlaidas, Darbo grupė nustatė, kad didžiausią politinės kampanijos išlaidų dydį daugiau negu 10 proc. viršytų trys politinės partijos: TS - LKD, Liberalų sąjūdis ir „Drąsos kelio“ partija.
Tačiau, kaip rašoma išvadoje, „atsižvelgiant į tai, kad ženklus „Drąsos kelias“politinės partijos išlaidų personalui sumažėjimas sietinas su tuo, kad 2017-ais metais ši politinė partija prarado teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, pasirinkta atlikti tyrimą tik dėl LRLS ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų išlaidų personalui 2016 metais“.
Toje pačioje išvadoje teigiama, kad įvertinę liberalų pateiktą informaciją, Darbo grupė daro išvadą – siūlyti VRK patvirtinti sprendimu, kad „išlaidos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio personalui 2016-ais metais yra įprastos šiai politinei partijai ir ne politinės kampanijos laikotarpiu, todėl politinės kampanijos išlaidomis nelaikomos. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimus nėra pagrindo. Liberalų sąjūdžio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimus nėra pagrindo“.
Milijonai eurų partijoms – iš mokesčių mokėtojų kišenės
Ar VRK sprendimas – nesigilinti į bent jau visų parlamentinių partijų Lietuvoje išlaidas personalui buvo teisingas ir atitinkantis visuomenės ir viešojo intereso lūkesčius?
Pagal galiojančius LR įstatymus, vienintelis teisėtas ir legalus Lietuvoje veikiančių politinių partijų finansavimo kelias – valstybės skiriama dotacija partijoms, peržengusioms 3 proc. paskutiniųjų rinkimų barjerą. Tam kasmet skiriam po kelis milijonus eurų mokesčių mokėtojų lėšų ir šis skaičius linkęs augti.
Ar rinkėjai turi teisę žinoti, kaip politikai naudoja jiems skiriamus pinigus, ir ar tai vyksta skaidriai?
Priminsime, kad, pvz., partijoje „Drąsos kelias“ 2016-ais metais darbuotojų kaita sudarė vidutiniškai 230 procentų, Liberalų sąjūdyje – 18,5 procento, TS – LKD – 29,5 procento, LVŽS – vidutiniškai 750 procentų.
2016-ais metais iš valstybės politinėms partijoms skirta dotacija sudarė 5,5 mln. eurų. 2016-ais metais šią mokesčių mokėtojų „dovaną“ dalinosi devynios politinės partijos: TS – LKD per metus gavo beveik 1,22 mln. eurų valstybės paramą, LVŽS – 695 tūkst. eurų, tuomet dar nesuskilusi LSDP – 1,08 mln. eurų, Liberalų sąjūdis – 722 tūkst. eurų, Darbo partija – 719 tūkst. eurų, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 475 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 366 tūkst. eurų, partija „Drąsos kelias“ – 128 tūkst. eurų, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 92 tūkst. eurų.
Teisingumo ministerijos šių metų balandžio mėnesį paskelbtais duomenimis, 2018-ų metų kovo 1 dieną Lietuvoje veikė įregistruotos 29 politinės partijos. Dvi iš jų yra likviduojamos, dar trims – inicijuotas likvidavimo procesas.
Iš visų šių politinių partijų VRK dėl išlaidų partijų personalo darbo užmokesčiui tikrino tris: LVŽS teko tikrinti po DELFI paskelbto tyrimo, Liberalų sąjūdį ir TS – LKD – po Seimo narės A. Širinskienės skundo.
Iš viso politinėms partijoms Lietuvoje, 2018 m. kovo 1 d. duomenimis, priklausė 120 394 gyventojai.
Mokėjo ir būsimiems Kildišienės bei Karbauskio padėjėjams
DELFI primena, kad VRK tyrimą dėl „valstiečių“ pradėjo po to, kai DELFI paskelbė, kad rinkimų kampanijos laikotarpiui LVŽS į darbą priėmė ir mokėjo atlyginimą šiems darbuotojams: Sauliui Skverneliui, Tomui Beržinskui, Rūtai Miliūtei, Dovilei Šakalienei ir Arnoldui Pikžirniui.
Be šių pavardžių, teismo nustatyta, kad rinkimų kampanijos metu buvo įdarbinti ir atlyginimas iš einamosios sąskaitos mokamas ir Vytautui Mikalauskui, Deividui Labanavičiui, Miglei Savukaitei - Taujanskienei bei Monikai Radinkovienei (buvusiai Valužytei - Buikienei).
Visi šie asmenys, išskyrus M. Savukaitę – Taujanskienę, kuri dirbo partijos pirmininko R. Karbauskio referente, buvo įdarbinti 2016-ųjų metų rinkimų į Seimą kampanijos laikotarpiui LVŽS partijos veiklos koordinatoriais.
Po Seimo rinkimų, S. Skvernelis, D. Šakalienė ir R. Miliūtė tapo LR Seimo nariais. Vėliau D. Šakalienė paliko „valstiečių“ frakciją ir perėjo pas liberalus, o dar vėliau – tapo Seimo socialdemokratų frakcijos nare ir net įstojo į LSDP.
„Valstiečiams“ suformavus Vyriausybę, S. Skvernelis tapo premjeru, o jo patarėjais - asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnais - priimti dirbti A. Pikžirnis ir T. Beržinskas.
Po rinkimų be darbo neliko ir panevėžietė M. Radinkovienė. 2015-aisiais su LVŽS į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą kandidatavusi politikė 2016-ais, po Seimo rinkimų, tapo „valstietės“ Seimo narės, panevėžietės Gretos Kildišienės padėjėja Seime.
Po skandalo dėl Seimo narės G. Kildišienės naudojamo automobilio, priklausančio R. Karbauskio „Agrokoncernui“, šiai politikei palikus parlamentarės postą, M. Radinkovienė kurį laiką dirbo kitos „valstietės“ – Seimo narės Guodos Burokienės padėjėja. Tačiau dabar moters pavardės oficialiai nurodomame Seimo kanceliarijos darbuotojų sąraše - nėra.
Iš viso šių asmenų darbo užmokesčiui rinkimų kampanijos metu buvo išmokėta 65 tūks. eurų darbo užmokestis. Šios lėšos buvo mokamos iš partijai skirtos valstybės dotacijos.
Atlyginimas iš LVŽS partinės einamosios sąskaitos rinkimų kampanijos metu taip pat buvo mokamas ir dabartiniam LVŽS Panevėžio skyriaus pirmininkui Deividui Labanavičiui. Buvęs Seimo narės G. Kildišienės bendraklasis D. Labanavičius šiuo metu dirba Seime – Seimo nario R. Karbauskio padėjėju ir Seimo nario „valstiečio“ Juozo Rimkaus padėjėju - sekretoriumi.
Buvusi R. Karbauskio partijos referentė M. Savukaitė – Taujanskienė po rinkimų į Seimą įdarbinta Seimo kanceliarijoje, Seimo nario „valstiečio“ Jono Jaručio padėjėja – sekretore.
Asmuo, Vytauto Mikalausko vardu ir pavarde, nurodomas kaip dabartinio Seimo nario, „valstiečio“ Kęstučio Bacvinkos padėjėjas Seime, dirbantis Seimo kanceliarijoje asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoju. DELFI kol kas nepavyko nustatyti, ar tai – tas pats asmuo, kuris buvo įdarbintas rinkimų kampanijos metu LVŽS veiklos koordinatoriumi.
Partinę atlyginimų naštą „permetė“ valstybei
Iš DELFI turimų dokumentų matyti, kad pagrindinis rinkimų veiklos koordinatorių įdarbinimo vajus LVŽS prasidėjo vos paskelbus rinkimų kampanijos pradžią.
Rinkimų į Seimą kampanija oficialiai prasidėjo 2016-ų metų balandžio 9 dieną.
Tų pačių metų balandžio 18 dieną, pirmadienį, partijos pirmininkas R. Karbauskis pasirašo net 8 darbo sutartis – su S. Skverneliu, T. Beržinsku, A. Pikžirniu, M. Radinkoviene, R. Miliūte, D. Šakaliene, V. Mikalausku ir D. Labanavičiumi. Skvernelis, Beržinskas, Pikžirnis ir Radinkovienė pradeda darbą tą pačią dieną.
Miliūtės sutartyje nurodoma jos darbo pradžios data yra birželio 10-oji, penktadienis, Šakalienės – birželio 15-oji, trečiadienis, Mikalausko – birželio 22-oji, irgi trečiadienis.
Labanavičius, sutartį pasirašęs 2016-ųjų balandžio 18-ąją, dirbti LVŽS labui pasirašo sutinkantis pradėti nuo lapkričio 14-osios, t.y. – po septynių (!) mėnesių. Visą šį laikotarpį, jei tikėti LVŽS Šiaulių apylinkės teismui pateiktais dokumentais, G. Kildišienės bičiulis ir bendramokslis privalo pats pasirūpinti ir savo socialiniu draudimu, ir privalomojo sveikatos fondo įmokomis.
Įdomus sutapimas – 2016-ųjų lapkričio 14-oji buvo ta diena, kai prisiekė naujai išrinkti Seimo nariai. Dar vienas sutapimas – tą pačią lapkričio 14-ąją iš LVŽS partijos pirmininko referentės pareigų atleidžiama partijoje nuo 2015-ų metų rugsėjo 29-osios dirbusi M. Savukaitė – Taujanskienė.
Lyginant jos ir rinkimų sąrašo „žvaigždžių“ darbo sąlygas, matyti, kad R. Karbauskis atsidavusiai tarnavusios darbuotojos nelepino – pusės etato darbo krūvis antraeilėse pareigose už 386 eurus per mėnesį „ant popieriaus“. Tiesa, po atleidimo moteris įdarbinama Seimo kanceliarijoje Seimo nario padėjėja.
Iš darbo LVŽS Skvernelis, Beržinskas, Pikžirnis, Miliūtė, Šakalienė ir Mikalauskas atleidžiami iš karto po antrojo Seimo turo balsavimo – 2016-ųjų spalio 24-ąją. Balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture vyko spalio 23-ąją.
Radinkovienė atleidžiama lapkričio 18-ąją – ketvirtą dieną po Seimo narių priesaikos, o vos lapkričio 14-ąją pradėjęs dirbti D. Labanavičius partijoje teišdirba vos trejetą savaičių – iki 2016-ųjų gruodžio 5 dienos.
Skverneliui, Šakalienei, Miliūtei tapus Seimo nariais, o Skverneliui vėliau – ir premjeru, Beržinskas ir Pikžirnis įdarbinami Vyriausybėje, o Radinkovienė, Savukaitė – Taujanskienė, Labanavičius ir Mikalauskas – Seimo kanceliarijoje. S. Skvernelis Vyriausybės vadovu paskiriamas 2016-ųjų gruodžio 13-ąją, o jau gruodžio 14-ąją Pikžirnis su Beržinsku paskiriami jo patarėjais.
Taip buvusių „valstiečių“ partinių darbuotojų darbo užmokesčio našta nuo LVŽS perkeliama ant valstybės, t.y. mokesčių mokėtojų pečių.
Beje, su Beržinsku LVŽS buvo sudariusi ne vieną, o dvi darbo sutartis. Po to, kai po antrojo rinkimų turo, spalio 24-ąją, buvo atleistas iš pareigų, jau spalio 27-ąją jis vėl buvo priimtas atgal, ir LVŽS etatiniu darbuotoju triūsė iki gruodžio 13-osios, t.y. iki paskyrimo dirbti Vyriausybės vadovo patarėju.
Atlyginimų skirtumas – iki šešių kartų
DELFI išsiaiškino, kad į tas pačias pareigas tomis pačiomis sąlygomis – pirmaeilėse pareigose, pilnai 8 valandų darbo dienai – priimti LVŽS koordinatoriai gavo skirtingą atlyginimą, kuris kai kuriais atvejais skyrėsi daugiau nei šešis kartus.
Rinkimų kampanijos metu pirmaeilėse pareigose, pilna darbo diena - po 8 valandas kasdien, dirbusiems R. Miliūtei ir V. Mikalauskui buvo mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis – 427 eurai per mėnesį.
M. Radinkovienei, dirbusiai tokiomis pat sąlygomis, buvo mokamas 677 eurų atlygis, D. Šakalienei – 1304 eurai, A. Pikžirniui – 1316 eurų, T. Beržinskui – 1328 eurai, D. Labanavičiui – 1340 eurų per mėnesį darbo užmokestis.
Didžiausias atlyginimas buvo mokamas LVŽS rinkimų sąrašo lyderiui, dabartiniam premjerui S. Skverneliui – 2691 euras per mėnesį.
Kovo mėnesį, kaip DELFI rengė publikaciją, teisingus duomenis apie savo darbą LVŽS pateikė R. Miliūtė, D. Šakalienė, A. Pikžirnis ir T. Beržinskas.
Tuo tarpu „valstiečių“ kaip „geriausias kandidatas į prezidentus“ įvardijamas S. Skvernelis, paprašytas patikslinti atlyginimo dydį, kurį gaudavęs už darbą „valstiečių“ partijos veiklos koordinatoriumi, premjeras S. Skvernelis per savo atstovą spaudai, patarėją Tomą Beržinską teigė, kad „buvo mokamas 1700 eurų vidurkis „į rankas“ visą laikotarpį, kol jis dirbo“.
Tačiau dabar DELFI gauti dokumentai aiškiai rodo, kad darbo sutartyje su LVŽS nurodytas S. Skvernelio atlyginimo dydis buvo 2691 euras per mėnesį. Net jeigu šis dydis nurodomas „ant popieriaus“, „į rankas“ tuometinis „valstiečių“ lyderis kas mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 300 eurų daugiau nei viešai sakė.
LVŽS rinkimų į Seimą metu, 2016-aisiais, kaip savarankiškas rinkimų kampanijos dalyvis turėjo beveik 830 tūkst. eurų išlaidų, o tai net 89 tūkst. eurų viršijo įstatyme numatytą išlaidų limitą, kas sudarė 12 proc. nuo visų išlaidų dydžio.
Po 2016 m. rinkimų LVŽS Seime gavo 56 mandatus Seime iš 141. Prie frakcijos prisijungus Lietuvos centro partijos iškeltam Seimo nariui Nagliui Puteikiui bei patiems save išsikėlusiems Povilui Urbšiui ir Bronislovui Mateliui, „valstiečiai“ kadenciją pradėjo turėdami 59 mandatus. Šiuo metu LVŽS frakcijoje yra 55 nariai: B. Matelis ir P. Urbšys pasitraukė į Mišrią Seimo narių grupę, D. Šakalienė yra LSDP frakcijos narė.
Prėjusią savaitę LVŽS lyderis R. Karbauskis pagrasino svarstyti tolesnį frakcijos nario Justo Džiugelio likimą frakcijoje. Kultūros komiteto pirmininkas įsiuto, kai J. Džiugelis vienam žiniasklaidos leidiniui R. Karbauskį išvadino „patologiniu melagiu“.
Net ir sulaukęs J. Džiugelio atsiprašymo, R. Karbauskis nesitraukia: „Jis pats pasidėjo tašką. Ir dabar jau arba jo neliks frakcijoje, arba manęs“.
J. Džiugelio narystės klausimas LVŽS frakcijoje Seime spręsis prasidėjus rudens plenarinei sesijai.