Taip LRT.lt sako banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo bei banko „Danske Bank“ vyresniosios dilerės Eglės Džiugytės teigimu, JAV prekybos balanso prasme turi didesnę derybinę galią konflikte, tačiau į kampą spraudžiama Kinija gali ištraukti JAV skaudžių kozirių, o muitų tarifai kiniškoms prekėms jau dabar turi neigiamą poveikį ir pačioms JAV.
Liepos 6 d. įsigaliojo 34 mlrd. JAV dolerių vertės muitų tarifai į JAV importuojamoms kiniškoms prekėms, tačiau nepaisant jų, Kinijos eksporto augimas liepą paspartėjo, gerokai sparčiau augo ir importas, rašo cnbc.com.
Kinijos eksportas liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, paaugo 12,2 proc. (vietoje prognozuotų 10 proc.), importas pašoko netgi 27,3 proc., nors buvo prognozuojami 16,2 proc. Prekybos su JAV perviršis liepą šiek tiek sumažėjo – nuo 28,97 mlrd. JAV dolerių birželį iki 28,09 mlrd. JAV dolerių liepą. Tačiau manoma, kad artimiausius mėnesius prekybos balansas dar keisis ir Kinijos prekybos perviršis mažės.
Per anksti vertinti tarifų poveikį
„Prekės nėra parduodamos iškart, dažniausiai yra pasirašomos išankstinės sutartys, sutariama dėl kelių mėnesių tiekimo. Taigi net ir pritaikius importo tarifus prekių srautas tęsiasi, tiesiog sumokamas papildomas mokestis. Neigiamas poveikis Kinijoje prasidėtų po šiek tiek ilgesnio laikotarpio, kuomet Kinija turėtų padidinti produkcijos kainą, nebegalėtų prekių parduoti JAV. Turbūt tik šių metų pabaigoje, gal kitais metais pamatysime realų poveikį, kiek tai pakenks Kinijos eksportui.
Tačiau tai nebus didelis poveikis, nes tuo pačiu nuvertėja Kinijos juanis JAV dolerio atžvilgiu, o dėl to atpinga Kinijos prekės tiek JAV, tiek kitose pasaulio šalyse. Tie 10 proc. importo tarifai, kuriuos pritaikė JAV nemažam Kinijos prekių sąrašui, yra beveik visiškai kompensuojami Kinijos juanio pigimo“, – sako N. Mačiulis.
Pašnekovas pažymi, kad visas Kinijos eksportas į JAV sudaro mažiau nei 5 proc. Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP), tad paralyžiuoti Kinijos ekonomikos nepavyks niekaip.
„Spaudimas yra daromas, tačiau kol kas didžiausią spaudimą Kinija jaučia per nuvertėjusias akcijas – akcijų rinka nuo šių metų pradžios susitraukė daugiau nei penktadaliu“, – kalba ekonomistas.
Importo tarifai Kinijos prekėms pamažu atsisuka prieš pačias JAV
Dėl nustatytų tarifų nuvertėjusios Kinijos akcijų rinkos poveikį, pasak N. Mačiulio, labiausiai jaučia turtingesni Kinijos gyventojai, verslininkai. Dėl to, pašnekovo teigimu, Kinijoje gali sumažėti prabangių prekių vartojimas.
„O tai jau sukelia neigiamą poveikį JAV įmonėms: bent dalies Kinijos gyventojų galimybės pirkti brangesnes prekes, gaminamas JAV, bus mažesnės. Neigiamas poveikis JAV įmonėms gali atsirasti ir per kitus kanalus, nes nemažai JAV gaminamų prekių žaliavų ir tarpinių prekių yra gaminamos Kinijoje. Tai reiškia, kad JAV gaminamos prekės pabrangs ir jas bus sudėtingiau eksportuoti arba už tai kainą turės susimokėti vartotojai.
Tokių pavyzdžių jau buvo – įvairių gėrimų pardavėjai paskelbė, kad šie brangsta, nes dėl importo tarifų aliuminiui brangsta iš jo gaminamos skardinės. Per šiuos kanalus JAV kenkia ir sau, todėl didžiosios verslo asociacijos labai priešinasi Donaldo Trumpo pozicijai. Pavyzdžiui, Prekybos ir amatų rūmai labai aktyviai komunikuoja apie žalą, kurią daro protekcionistinė politika“, – pasakoja N. Mačiulis.
Prekybos kare Kinija silpnesnė, tačiau turi kitų svertų
Nuo to laiko, kai Vašingtonas įvedė 34 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus kiniškoms prekėms, prekybos karo intensyvumas tik didėjo. Kol kas nė viena pusė nerodo jokių ženklų, kad galėtų nusileisti ar ieškoti konsensuso.
„JAV kaltinamos, kad pradėjo prekybinį karą su stipriausiomis pasaulio ekonomikomis. Savo ruožtu Kinija visada pabrėžia, kad karo nenori, bet jo ir nebijo. Kinijos, Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Pietų Afrikos (BRICS) finansų ministrai liepos pabaigoje susitarė kartu kovoti prieš protekcionistinę prekybos politiką. Tad JAV prezidento grasinimai pritaikyti 500 mlrd. JAV dolerių tarifus tik sustiprina nuotaiką, kad greitu metu taikių ir apgalvotų sprendimų nepamatysime“, – sako E. Džiugytė.
Abu LRT.lt pašnekovai pastebi, kad Kinijos pajėgumai šiame prekybiniame kare yra prastesni, tačiau spaudžiama į kampą ji gali panaudoti kitus svertus, o tai JAV būtų skausmingas atsakas.
„Kinijos pajėgumai prekybos kare yra gana riboti. Šalies importo iš JAV vertė 2017 m. sudarė apie 130 mlrd. JAV dolerių, tuo metu JAV iš Kinijos importavo už 506 mlrd. JAV dolerių. Matematika paprasta: keturis kartus mažesni pajėgumai skatina ieškoti naujų ginklų, o tai gali turėti pasekmių.
Veikiausiai todėl žinomas prekybos ekspertas Williamas Reinschas priminė D. Trumpo administracijai labai paprastą, bet akivaizdžiai pamirštą taisyklę: kasant vis gilesnes duobes reikia sustoti iškart, kai pamatai, jog esi vienoje iš jų“, – kalba E. Džiugytė.
Savo ruožtu N. Mačiulis pažymi – nors JAV gali apmokestinti keturgubai didesnį kiekį Kinijos prekių, pastaroji turi kitų svertų: „Ji importuoja daugiau paslaugų iš JAV, šalis taip pat yra labai svarbus ir didelis JAV vyriausybės vertybinių popierių pirkėjas.
Nepirkdama tų popierių, ji galėtų pakenkti JAV, nes didėtų jų skolinimosi kaina. Ribinių svertų yra, tačiau tame prekybiniame kare JAV yra šiek tiek stipresnė, nes iš Kinijos importuoja daugiau nei Kinija iš JAV. Dėl to D. Trumpas ir įsivėlė į šį konfliktą, manydamas, kad šis koziris privers Kiniją nusileisti.“
