Jeigu priklausote pastarajai kategorijai, turime jums gerų žinių: mokslininkai suka galvas, kaip užkirsti tam kelią. Taigi, ką mokslininkai žino, ko jūs nežinote, aiškinasi goodhousekeeping.com.
1. Pagrindinis kaltininkas – normalus senėjimas
Gerai, tai jokios nuostabos nekelia. Dermatologai vadina tai 50-50-50 taisykle. „Penkiasdešimt procentų žmonių, sulaukę penkiasdešimties metų, turi apie 50 procentų žilų plaukų“, – teigia dermatologijos profesorius Anthony Oro iš Stenfordo universiteto.
Dr. Heather Woolery Lloyd iš Majamio universiteto Medicinos mokyklos sako, kad panašiai kaip ir odos, plaukų tekstūra su amžiumi keičiasi.
2. Įtakos turi etninė kilmė
Baltaodžiai žilsta anksčiau, o anksčiausiai – raudonplaukiai. Tada ateina azijiečių eilė. Vėliausiai šarma nudažo afroamerikiečius. Mokslininkai vis dar neišsiaiškino, kodėl taip yra.
3. Stresas atlieka svarbų vaidmenį
„Tiesiogine prasme nuo streso nepražilsite, – sako dermatologijos dėstytojas Roopalas Kundu iš Šiaurės vakarų universiteto Medicinos mokyklos, – tačiau stresas turi įtakos daugeliui su oda ir plaukais susijusių problemų.“
Pavyzdžiui, sergantiems žmonėms plaukai gali imti greitai slinkti. O plaukai, kurių netekote po stresą keliančio įvykio – pavyzdžiui, chemoterapijos kurso – gali užaugti visiškai kitos spalvos.
4. Jūsų gyvenimo būdas turi įtakos
Pavyzdžiui, rūkymas neigiamai atsiliepia jūsų odai ir plaukams. „Mažas vitamino B12 kiekis lemia plaukų pigmento praradimą“, – įspėja Dermatologijos centro kosmetikos klinikos Bronkse direktorius Karthikas Krishnamurthy.
Vyresnioji dermatologė Wilma Bergfeld iš Klivlando klinikos rekomenduoja išbandyti tokius maisto produktus kaip kepenys ar morkos. Konkrečių vitaminų, maistinių medžiagų ir antioksidantų turintys produktai gali padėti apsaugoti ląsteles nuo toksinų ir užkirsti kelią širdies ligoms, vėžiui ir kitiems negalavimams (galbūt ir žiliems plaukams!).
5. Plaukai ir jų spalva – atskiri dalykai
Plaukų kamieninės ląstelės gamina plauką, o pigmentą formuojančios kamieninės ląstelės – gamina pigmentą. Paprastai ir vienos, ir kitos dirba kartu, tačiau bet kurios jų gali išsieikvoti, kartais – anksčiau laiko. Mokslininkai bando sužinoti, ar medicina, arba kažkas, ką galėtume įdėti į savo galvos odą, galėtų sulėtinti žilimo procesą. Čia reiktų priminti, kad plaukų dažai paprasčiausiai padengia plauką, tačiau nepakeičia jo struktūros.
6. Jūsų plaukai iš esmės išbąla patys
Greičiausiai esate girdėję vandenilio peroksidą, kaip plaukų balinimo priemonę, tačiau būtent jis ir lemia žilumą. Kaip rodo 2009 metais atliktas tyrimas, kurį publikavo Amerikos eksperimentinės biologijos draugijų federacija, vandenilio peroksidas natūraliai atsiranda mūsų plaukų folikuluose ir kai mes senstame, jo vis daugėja. Jis blokuoja melanino – tai yra mūsų plaukų pigmentas – gamybą.
7. Jūsų plaukai nepražilsta – jie tokie auga
Atskiras plaukas auga nuo metų iki trejų, tada jis iškrenta. Ir vietoj jo auga naujas. Su metais didėja tikimybė, kad jūsų plaukai išaugs balti.
„Kiekvieną kartą, kai plaukas regeneruoja, tenka reformuoti šias pigmentą formuojančias ląsteles, ir jos išsieikvoja“, – aiškina A. Oro.
8. Žili plaukai nėra šiurkštesni nei dažyti plaukai
Žili plaukai iš tikrųjų yra plonesni nei dažyti plaukai, tačiau jie gali atrodyti sausesni, nes mūsų galvos oda su amžiumi gamina mažiau riebalų. Kokios dar priežastys gali lemti jų šiurkštumą?
„Jūsų plaukai gali atrodyti šiurkštesni dėl to, kad pirmus kelis žilus plaukus išrovėte, – tikina trichologas Glennas Lyonsas. – Taip yra todėl, kad nuolatinis plaukų išrovimas gali deformuoti jūsų folikulus, dėl ko plaukai taps ne tokie glotnūs.“
9. Žili plaukai gali būti atsparūs spalvai
Jeigu nusprendžiate plaukus dažyti, gali paaiškėti, kad plaukai, pradėjus žilti, tapo atsparesni dažams. Plaukų priežiūros specialistai pažymi, kad kai kurie žili plaukai gali būti labai atsparūs plaukų dažams. Jeigu tai galioja jums, apsvarstykite galimybę sumažinti spalvos intensyvumą ar naudoti kažką tamsesnio šaknims.
