Visapusiška lavinimo priemonė
Daugybė mokslinių tyrimų, psichologų rekomendacijų teigia, kad geriausias ir pats naudingiausias žaislas vaikui yra tas, kuris yra pasyvus, o vaikas juo žaidžiant – aktyvus. Todėl didžioji dauguma parduotuvinių žaislų yra ne tik kad nenaudingi vaiko lavinimui, bet yra net žalingi – žybsintys, pypsintys, važinėjantys ir viską patys už mažylį vienu mygtuko paspaudimu atliekantys žaislai slopina mažo žmogaus prigimtinį kūrybiškumą, veiksmo galią, gebėjimą priimti sprendimus ir moderuoti tikrą laisvą žaidimą. Maisto priemonės yra tokios įvairios ir tokios įvairialypės, kad žaidimų su jomis galima prigalvoti tikrą galybę! Be to, maistinės priemonės yra labai turtingos savo pojūčiais, tad pačių mažiausiųjų lavinimui tai yra tikras lobynas!
Pavyzdžiui, nudažius paprasčiausius ryžius maistiniais dažais, žaisdami jais mažyliai gali vienu metu, per vieną žaidimą, lavinti visus pagrindinius savo pojūčius: regą, skirdami skirtingas spalvas; klausą, girdėdami, kokį į lietaus barbenimą panašų garsą skleidžia iš aukštai paleista ryžių sauja; lytėjimą, liesdami, rinkdami ir barstydami ryžius; skonį, paragavus kiekvienos spalvos ryžių ir įsitikinus, kad skonis vis tiek vienodas; uoslę, bandydami užuosti, ar skirtingai kvepia paprasti ir dažyti ryžiai; pusiausvyrą, bandydami prabėgti pro badančių kojytes ryžių taką. Maža to, šalia šių pojūčių, mažylis lavins ir kitus įgūdžius ir sugebėjimus – bandydamas surinkti ryžius ir suberti juos į siaurą indelį ar pernešti į jį šaukšteliu, lavins smulkiąją motoriką bei rankų–akių koordinaciją. Jei šalia bus suaugęs žmogus, kuris spalvas įvardins jų pavadinimais bei kitus atliekamus veiksmus apibūdins garsiai ir žaidimo metu kalbėsis su mažyliu, taip plėsis vaiko žodynas ir lingvistiniai įgūdžiai. Pildamas ryžius per piltuvėlį ir matydamas juos išbyrančius apačioje, ims suprasti priežasties–pasekmės ryšį, norėdamas kuo greičiau pripildyti indelį ryžių, kad galėtų išpilti, mokysis priimti sprendimus – pasistatyti indelį arčiau, o gal pilti rankomis, ne šaukšteliu. Jeigu žais ne vienas, o su kitais vaikais, formuosis ir socialiniai įgūdžiai, empatija ir emocinis intelektas. Ir tai tik vienos elementarios maisto priemonės – ryžių – nuopelnas!
Saugumas
Kūdikiai ir maži vaikai pasaulį pažįsta per pojūčius, kuo daugiau ir kuo įvairesnių jų gali patirti, tuo sparčiau vystosi mažylių smegenys ir jie tobulėja. Būtent maistinės priemonės yra saugiausia sensorinių žaidimų priemonė, kokia tik gali būti naudojama kūdikių lavinimui ir žaidimui. Daugelis žino, kad ir su kuo kūdikiai žaistų, žaidimo priemonė galiausiai vis tiek atsiduria jų burnose, mat skonio pojūtis tam tikrame vystymosi etape yra vienas iš esminių. Tad kas dar gali būti saugiau atsidurti vaiko burnoje, nei maistinė priemonė?
Ekologiška ir žemę tausojanti žaidimų priemonė
Žaislų pramonė šiuo metu yra tokio dydžio ir masto, kad kiekvienuose namuose menkaverčio plastiko yra tiek daug, jog išties gaila ir resursų, reikalingų jiems pagaminti, ir to, kas laukia mūsų planetos, norint visus tuos išmestus, sulūžusius ir nebenaudojamus žaislus "sunaikinti". Tuo tarpu, maistinės medžiagos yra pati saugiausia ne tik vaikui, bet ir planetai priemonė, kuri greitai pati sunyksta, nepridarydama jokios žalos nei mums, nei žemei.
Ekonomiška žaidimų priemonė
Turbūt visi auginantys mažus vaikus pritars, kad labai reta pirktinė žaidimo priemonė–žaislas yra tokia įdomi, kad vaikas ja susidomi ilgesnį laiką. Kur kas daugiau jų pritars, kad dauguma žaislų yra "penkiaminučiai", įdomūs tik tol, kol visiškai nauji ir greitai neperprantami. Ir tai galioja tiek pigiam, menkaverčiam ne tik lavinimo, bet ir saugumo prasme žaislui, tiek brangiam, stipriai išreklamuotam žaidimui. Vadinasi, tokius žaislus reikia keisti ir keisti, perkant naujus, tad sąnaudos tokiems žaislams yra tikrai nemažos. Tuo tarpu, maistinės priemonės, lyginant su žaislų kainomis, yra daug pigesnės ir naudoti jas tas pačias galima daugybei įvairiausių ir skirtingų žaidimų.
Atsižvelgiant į šiuos pagrindinius argumentus, akivaizdu, kad jokia kita žaidimo priemonė mažyliams nebus tokia įvairiapusiškai naudinga, kaip maistinė priemonė, tačiau visgi atsiranda skeptikų, kurie žongliruoja klasika jau tampančiais argumentais, tokiais kaip:
Su maistu negalima žaisti, maistą reikia gerbti
Dažniausiai šį argumentą pateikia vyresnio amžiaus žmonės, kuriems šiuolaikinės vaikų ugdymo ir lavinimo idėjos yra nepriimtinos bei maisto kultas ir pagarba jam atėjusi iš tėvų bei senelių pamokymų. Šis argumentas karo ir pokario laikais, kai išties buvo didžiulis maisto stygius ir nesaugumas dėl ateities, buvo suprantamas, nes jei maisto neužtenka visai šeimai pamaitinti, tai kokia kalba gali būti apie žaidimą juo ir jo negerbimas. Tačiau dabar gyvename visiškai kitais laikais, kai visko turime daugiau, nei reikia, pupelės, makarono ar ryžių garbinti nėra jokio reikalo. Daugybę pasaulio žmonių kankina šio amžiaus rykštė – nutukimas – nes maistas yra ne valgomas, kad išgyventų, o ryjamas ir šlamščiamas neįtikėtinomis dozėmis, kurios ne tik kad neduoda jokios naudos, bet sąlygoja gausybę sunkių ligų ir diagnozių.
Afrikoje vaikai badauja, tad su maistu žaisti gėda!
Tai, kad Afrikoje ir kitose šalyse žmonės badauja, niekaip nėra susiję su maisto trūkumu ir juo labiau su tuo, kad kažkuriame pasaulio krašte vaikai su maisto priemonėmis žaidžia! Maisto pasaulyje yra daug, net per daug, o badą sąlygoja kitas veiksnys – skurdas, socialinė atskirtis ir, žinoma, geros "vadybos", kad maistas laiku ir tinkamai pasiektų iš ten, kur jo gausu, į ten, kur jo trūksta. To, deja, nustojus žaisti su dviem pakeliais ryžių, jūs niekaip nepakeisite – net jei nuspręsite, užuot žaidę, tuos du pakelius ryžių nusiųsti į Afriką, suprantate, kad tai nieko šioje socialinėje problemoje nepakeistų. O jei solidarizuodamiesi su šia problema tų ryžių nepirksite iš viso, o vietoje to nupirksite vaikui dar vieną plastikinį niekutį, irgi suprantate, kad problemos niekaip nesumažinsite ir nepaveiksite. Tuo tarpu pasielgę atvirkščiai – vietoj brangaus žaislo savo vaikui nupirkę kelis pakelius ryžių ir makaronų, su kuriais jis žais kur kas ilgiau, likusius pinigus galite paaukoti, taip prisidėdami prie galimybės pagelbėti vargstantiems. Maža to, savo vaikui parodysite ne tik puikų altruistinį ir empatišką pavyzdį, skatinantį padėti kitiems, bet ir pakurstysite jo prigimtinį kūrybiškumą, parodydami, jog smagūs žaidimai įmanomi ne tik su brangiu žaislu, bet ir su paprasčiausiomis priemonėmis!
Vaikas išmoks žaisti su maistu visur
Žaidimas su maisto priemonėmis nėra tapatu žaidimui su maistu. Kai mes žaidžiame su maisto priemonėmis, tai yra būtent žaidimų priemonės, žaidimams skirtoje vietoje ir skirtu laiku. Dažna tokia priemonė net nėra panaši į tą maistą, prie kurio vaikas įpratęs – juk vaikas nevalgo nevirtų ryžių ir dar nudažytų visomis vaivorykštės spalvomis, jis nevalgo spalvotų spagečių sėdėdamas ant grindų ir imdamas juos iš didžiulės dėžės ir t.t. Žaisdamas mažylis juos paragauja, kaip paragautų ir bet kurią kitą nevalgomą priemonę, tiesiog atradęs skonį, ko nebūtų su plastikiniu žaislu, paragauja ir dar kartą bei išbando ją visais kitais pojūčiais. O turbūt esate matę, kaip jūsų mažylis, įsikišęs plastikinį, medinį ar medžiaginį žaislą į burną ir tokiu būdu neatradęs jokio skonio, tą žaislą tiesiog numeta į šalį ir ieško kitų veiklų? Štai kodėl su maistinėmis priemonėmis taip dažniausiai nenutinka, nes visų pirma pajutę skonį, mažyliai drąsiai šią priemonę bando ir kitais savo pojūčiais. Mes neskatiname susėsti prie stalo, prie kotletų lėkščių, ir pradėti su jais žaisti, mėtyti, gnaibyti ir pan., nors kita vertus, rimti moksliniai tyrimai rodo, kad mažiesiems nevalgiukams reikėtų leisti žaisti ir tyrinėti net ir jų pietų lėkščių turinį, leidžiant suvalgyti tiek, kiek patys tyrinėdami nori. Tyrimai teigia, kad laisvai leidžiant atrasti ir susipažinti su savo maistu, nevalgiukai suvalgo gerokai daugiau nei paprastai maitinami. Ir galiausiai, ar daug esate matę suaugusiųjų, kurie valgytų rankomis, drabstytų maistą aplink ir kitaip juo žaistų ir tyrinėtų? Būtent, kad ne, nes šis etapas, kaip ir daugelis kitų, tokių kaip sauskelnių nešiojimas, čiulptuko čiulpimas ir kiti, praeina savaime, augant, vystantis smegenims ir sugebant priimti ir įsisavinti tinkamas elgesio bei socialines normas.
