Greitąją medicinos pagalbą iškvietė sesuo
„Ryte man paskambino sesuo ir pasakė, kad broliui blogai. Aš dirbu arčiausiai jo namų, todėl paprašė manęs, ar galiu išeiti iš darbo ir nuvažiuoti pas jį, – pasakojimą pradėjo insultą patyrusio vyro sesuo (vardas ir pavardė DELFI redakcijai žinomi“. – Apie 10 val. paskambinau į greitąją pagalbą, paskambinau ir broliui. Jis pasakė, kad nieko nemato ir kad labai skauda galvą.“
Vyras jau anksčiau nematė viena akimi, tačiau, sesers teigimu, dar iš vakaro vairavo automobilį.
„Jis serga diabetu, todėl pirmiausia pagalvojau, kad gal jis suvalgė ko nors netinkamo. Klausiau jo, bet jis pasakė, kad nevalgė jau tris paras, – kalbėjo moteris. – Iškviečiau jam greitąją pagalbą, tačiau po valandos brolis paskambino ir pasakė, kad jo neišvežė į gydymo įstaigą.“
Sutikimą nevykti į gydymo įstaigą pasirašė nematydamas
Moters teigimu, greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo vyrą, tačiau nenumalšino jam skausmo. „Patikrino cukraus kiekį kraujyje ir net nesuleidę vaistų nuo skausmo išvyko. Jis pasirašė, kad atsisako vykti į ligoninę, bet jis nemato, jis galėjo bet ką pasirašyti. Taip, jis gali pasirašyti, jei jo ranką padėjo ir pasakė, kad čia reikia pasirašyti, – kalbėjo moteris. – Jam pasakė, kad negali jo vežti į ligoninę, nes jis neturi temperatūros.“
Apie 13 val., praėjus trims valandoms nuo greitosios pagalbos medikų vizito pas jos brolį, ji pagaliau išėjo iš darbo ir nuvyko pas jį į namus. „Jis atrodė labai blogai, net negalėjo pats nulipti laiptais, reikėjo padėti jį prilaikant. Pamažu nulipo ir įsėdo į automobilį, dar nuvažiavome pas jo šeimos gydytoją, pasiėmiau išrašus ir išvežiau jį jį Kauno klinikas“, – pasakojo moteris.
Į gydymo įstaigą atvažiavo vėliau nei reikėjo
Jos teigimu, netrukus jos brolį apžiūrėjo akių gydytojas, vėliau jie laukė rentgeno nuotraukos, tada vėl teko laukti. Palatą vyras pasiekė tik 23 val. „Buvo diagnozuotas insultas. Pavėluotas insultas. Per vėlai atvežėme“, – kalbėjo moteris.
Moteris teigia, kad kalbėjo su medikais ir papasakojo, kodėl jos brolis gydymo įstaigą pasiekė daug vėliau nei reikėjo. „Medikai pakraupę. Tuo metu, kai vežiau jį į klinikas, jis vis skundėsi, kad jam karšta. Automobilyje buvo taip šalta, kad man pačiai susuko sprandą. Vis prašiau, kad judintų kojas, judintų rankas, – pasakojo moteris. – Aš iš karto spėjau, kad jam insultas, nes strigo kalba. Mano spėjimai buv du: krešulys arba insultas.“
Beje, dar liepos 26 dieną vyras buvo išleistas iš gydymo įstaigos po kraujagyslės keitimo operacijos.
Vyro būklė gerėja
Po insulto praėjo kiek daugiau nei savaitė, tačiau, vyro sesers teigimu, jis jau gali pasivaikščioti, gali matyti viena akimi. „Dar kažkiek šlubuoja kalba, atmintis, kažką pamiršta. Tikimės, kad tai atsistatys. Bet jis jau vaikšto, liftu iš ketvirto aukšto nuvažiuoja į pirmą, pasivaikšto“, – pasakojo jo sesuo.
Moters teigimu, jos broils atsimena, kad pas jį buvo atvažiavusę greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau jis nesupranta, kodėl jį paliko namuose. „Kai mes kartu važiavome, to nelabai atsimena, bet atsimena, kad ilgai laukėme ir jam labia skaudėjo galvą, – vardijo moteris. – Aš turėjau vaistų nuo galvos skausmo, tačiau nenorėjau jam jų duoti. Kai nuvykome į ligoninę, tada paprašiau medicinos seselės vaistų ir ji davė.“
Greitosios medicinos pagalbos atstovė: medikė padarė tai, ką reikėjo
VšĮ Vievio sveikatos priežiūros centro direktorė Danutė Baliūnienė teigė, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja atliko visus būtinus veiksmus, tačiau jokių insulto požymių nebuvo pastebėta.
„Rugpjūčio 2 dieną, prieš vienuoliktą valandą ryto mūsų darbuotoja nuvažiavo pas pacientą, jis ją pasitiko prie durų. Jis skundėsi, kad trečią dieną blogiau mato sveikąja akimi, – teigė D. Baliūnienė. – Medikė pamatavo spaudimą, gliukozės kiekį. Padarė tai, ką reikėjo. Daugiau jokių nusiskundimų jis neturėjo.“
Buvo patikrintas ir spaudimas. D. Baliūnienė įvardijo, kad buvo patikrintas ir spaudimas, jis esą buvo normalus. „Tuo metu darbuotoja pavojaus nenujautė“, – teigė direktorė.
Sveikatos priežiūros centro direktorė D. Baliūnienė teigė, kad greitosios pagalbos medikė norėjo pacientą vežti į gydymo įstaigą, kur jį turėjo apžiūrėti akių gydytojas, tačiau pacientas atsisakė: „Kiek aš turiu medžiagos, jis pasakė, kad po pietų atvažiuos sesuo ir jie kartu važiuos pas gydytoją.“
D. Baliūnienės teigimu, jokių insulto požymių tuo metu greitosios medicinos pagalbos darbuotoja nematė. „Mūsų darbuotojai yra baigę ir būtiniausios pagalbos kursus, yra licenzijuoti, kvalifikuoti ir kad kažkas įvyks tikrai nenumatė“, – teigė D. Baliūnienė.
Sveikatos priežiūros centro direktorė D. Baliūnienė tvirtino, kad pacientas darbuotoją ir pasitiko, ir išlydėjo.
Su DELFI bendravusi paciento sesuo teigė, kad vyras sutikimą nevykti į gydymo įstaigą pasirašė nematydamas nė viena akimi, tačiau D. Baliūnienė teigė, kad sveikąja akimi vyras matė. „Vienintelis nusiskundimas, kad trečią dieną prasčiau mato sveikąja akimi. Ne visiškai nemato, o prasčiau nemato, – kalbėjo D. Baliūnienė. – Jam rekomendavo (vykti į gydymo įstaigą – DELFI), bet yra jo parašas, jis nenorėjo vykti, laukė sesers.“
D. Baliūnienės teigimu, atvejis tiriamas.
Sveikatos priežiūros centro direktorė D. Baliūnienė teigė, kad jau bendravo su paciento seserimi, atsiprašė, taip pat ruošia ir raštišką paaiškinimą.
SAM: istorija kelia daugiau klausimų nei atsakymų
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė ryšiams su visuomene, Alina Žilinaitė, teigė, kad istorija kelia daugiau klausimų nei atsakymų dėl to, kaip galėjo klostytis įvykiai.
„Apgailestaujame dėl sunkios paciento sveikatos būklės. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimuose nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantys specialistai turi gebėti atlikti neurologinį vertinimą bei mokėti naudotis insulto vertinimo skalėmis. Tad insulto ištiktas pacientas turėtų būti vežamas į ligoninę nedelsiant“, – teigė A. Žilinaitė.
„Kita vertus, nežinant visų įvykio aplinkybių, negalime vienareikšmiškai vertinti situaciją ir daryti skubotų sprendimų, – kalbėjo SAM atstovė. – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta, kad pacientas, gavęs informaciją apie jo sveikatos būklę bei skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu. Tad aprašyta istorija kelia daugiau klausimų nei atsakymų dėl to, kaip galėjo klostytis įvykiai.“
SAM atstovė teigė, kad jei pacientas ar jo atstovai mano, kad šiuo atveju medikai neatliko savo darbo, turėtų kreiptis į greitosios medicinos pagalbos (GMP) administraciją. „Turėtų kreiptis į GMP stoties administraciją, prašydami paaiškinti, negavus atsakymo per 20 darbo dienų arba jeigu jis netenkina, kreiptis reikėtų į Akreditavimo tarnybą, tiriančią tokius atvejus“, – teigė SAM atstovė.
Kauno klinikos pasakė, kaip reaguoti ir atpažinti insultą
Kauno klinikų atstovės Karolinos Vaikšnoraitės teigimu, kiekvieno žmogaus būklė, atvykus į skubios pagalbos skyrių, įvertinama per 5-10min.
„Mums svarbus kiekvienas pacientas atvykstantis į Skubios pagalbos skyrių, mūsų pareiga suteikti skubią pagalbą visiems atvykstantiems pacientams. Kiekvieno žmogaus būklė atvykus į Skubios pagalbos skyrių yra įvertinama per 5-10min, jei būklė kritinė, pagalba teikiama iš karto, – teigė K. Vaikšnoraitė. – Po bendros būklės įvertinimo, pagal jos sunkumą, pacientui yra priskiriamas prioritetas. Taip užtikriname, kad sunkiai sergantiems pacientams būtų suteikta savalaikė pagalba. Taip pat, priklausomai nuo susirgimo, atliekami įvairūs tyrimai, kurių rezultatų atsakymų taip pat reikia laukti. Esant būtinybei kviečiami konsultantai.“
Kauno klinikų atstovė tai pat pasidalijo informacija, kaip atpažinti insultą ir kaip padėti jo ištiktam žmogui. „Insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris gali būti dviejų tipų. Išeminis insultas – kai galvos smegenų kraujagyslę užkemša kraujo krešulys arba hemoraginis insultas – kuomet plyšta galvos smegenų kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenų audinį“, – kas yra insultas, paaiškino K. Vaikšnoraitė.
Jos teigimu, insultas – viena dažniausių mirties priežasčių.
„Visuomenė privalo žinoti insulto rizikos veiksnius ir kaip jo galima išvengti arba bent sumažinti insulto riziką. Svarbiausi insulto riziką didinantys veiksniai – amžius, vyriškoji lytis, aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, padidėjusi cholesterolio koncentracija, cukrinis diabetas, taip pat mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Minėti veiksniai vieną dieną gali sukelti insultą ar širdies – kraujagyslių ligą“, – insulto riziką didinančius veiksnius apibūdino K. Vaikšnoraitė.
Kauno klinikų atstovė įvardijo, kad moterims insulto rizika gali padidėti nėštumo metu arba vartojant geriamuosius kontraceptikus. „Moterims Medikai pastebi, jog pastaruoju metu net ir jauni žmonės dažniau patiria insultą. Tai susiję su gyvenimo būdo sąlygotų rizikos veiksnių paplitimu ir jaunų žmonių tarpe“, – vardijo K. Vaikšnoraitė.
Staigus veido perkreipimas, nerišli ir nesuprantama kalba, sutrikusi tartis, staigus rankos/kojos nutirpimas arba nusilpimas, taip pat sutrikusi judesių koordinacija bei pusiausvyra, staiga atsiradę regėjimo sutrikimai – pagrindiniai insulto simptomai, kuriuos pastebėjus reikia reaguoti nedelsiant. Insultą taip pat gali lydėti stiprus galvos skausmas.
K. Vaikšnoraitė įvardijo tris patarimus, kurie gali padėti atpažinti insultą: paprašykite, kad jūsų artimasis nusišypsotų (taip įvertinsite, ar abi veido pusės juda simetriškai), pasakytų nesudėtingą sakinį (įvertinsite, ar kalba rišli) ir iškeltų rankas (įvertinsite, ar viena pusė nėra silpnesnė).
„Pastebėjus minėtus pirmuosius insulto požymius, būtina nedelsiant skambinti greituoju pagalbos numeriu 112 ir pacientą gabenti į insulto centrą. Svarbu veikti kuo greičiau, nes insulto metu svarbi kiekviena minutė. Nustatyta, kad ištikus insultui, kiekvieną minutę žūsta apie 2 milijonus smegenų ląstelių – neuronų. Insulto gydymo rezultatai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo insulto pradžios, – teigė K. Vaikšnoraitė ir įvardijo. – Insulto atveju gydymas krešulį tirpdančiais vaistais turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 4,5 val. nuo simptomų pradžios. Sėkmė priklauso ir nuo to, ar greitai artimieji atpažįsta insulto požymius. Todėl labai svarbu įsidėmėti pagrindinius simptomus ir žinoti, kaip reikia elgtis.“
Kol laukiate greitosios medicinos pagalbos, anot K. Vaikšnoraitės, paguldykite žmogų, truputį pakelkite jo galvą ir pečius po jais padėdami minkštą pagrindą, atlaisvinkite drabužius, kurie gali sunkinti kvėpavimą ir būkite šalia. „Stenkitės nuraminti žmogų, stebėkite jo kvėpavimą ir sąmonę. Kol nėra žinomas insulto tipas nerekomenduojama duoti vaistų, skystinančių kraują (pvz., Aspirino)“, – įvardijo K. Vaikšnoraitė.