Savo knygoje "Simpatija ir meilė" Rubinas (1973) atkreipė dėmesį į bendrą meilės ir simpatijos prigimtį: jos abi yra vieno žmogaus požiūriai į kitą žmogų; abi yra nematomi komplektai individo jausmų, minčių ir elgesio bruožų. Tačiau meilės turinys nėra toks pat kaip simpatijos. Meilė susideda iš trijų elementų: prisirišimo, atsidavimo ir intymumo.
"Prisirišimas" apibūdina stiprų troškimą būti šalia kito asmens, jausti fizinį kontaktą, gauti pritarimą, rūpinimąsi. "Atsidavimas" yra pasiryžimas pasiaukoti kito asmens labui. "Intymumas" yra sąjunga ir saitai, siejantys šiuos du individus. Pasak Rubino, simpatija nuo meilės skiriasi tuo, kad ji pabrėžia kito žmogaus įvertinimą. Tai reiškia, mes jaučiame simpatiją tik tokiam žmogui, apie kurį esame geros nuomonės ir kurį laikome vertu mūsų pagarbos. Empirinių metodų Rubinas sukūrė skales, matuojančias meilę ir simpatiją, kurios patvirtino jo teoriją.
2. Draugiška meilė prieš aistringą meilę
Hatfield ir jos kolegoms (1978, 1988) atrodo, kad yra du pagrindiniai meilės tipai: draugiška ir aistringa meilė. "Aistringa meilė" apibūdinama kaip nenumaldomas troškimas būti kartu su mylimu žmogumi ir kaip gilaus fiziologinio susijaudinimo būsena. "Draugiška meilė" yra jausmai, kuriuos mes jaučiame tiems, su kuriais yra glaudžiai susijęs mūsų gyvenimas.
Yra manoma, kad aistringa meilė, pagrįsta žmogaus ar kitų primatų biofiziologinės sandaros, yra galingas jausmas, kuris gali būti tiek laimingai teigiamas (kai meilė yra abipusė), tiek beviltiškai neigiamas (kai meilė yra be atsako). Kita vertus, draugiška meilė atsiranda tik tarp partnerių, kurie sugeba teigiamai sustiprinti vienas kito intymų elgesį. Nors dauguma žmonių tikisi savo tarpusavio santykiuose suderinti aistringos meilės malonumus su draugiškos meilės patikimumu, pasak Hatfield, iš tiesų tai beveik neįmanoma.
3. Meilės tipų modelis pagal spalvų ratą
Knygoje "Meilės spalvos" (1973) Lee įrodinėjo, kad yra trys pagrindinės spalvos – raudona, žalia ir mėlyna, ir taip pat yra trys pagrindiniai meilės tipai – Eros (tobulo partnerio meilė), Ludus (meilė kaip žaidimas), Storge (meilė kaip draugystė). Šių pirminių tipų deriniai sukuria antrinius tipus. Kai kurie antriniai meilės tipai yra dviejų pirminių tipų junginiai, tai yra, kiekvienas antrinis tipas turi skirtingų savybių iš abiejų sudedamųjų elementų.
Pavyzdžiui, Manija (įkyri meilė) yra Eros ir Ludus junginys, Pragma (realistinė ir praktiška meilė) yra Ludus ir Storge junginys, o Agape (paklusni ir nesavanaudiška meilė) yra Eros ir Storge junginys. Kiti antrinai tipai yra "mišiniai", kuriuose taip pat galima nustatyti tam tikras sudedamųjų elementų savybes. Tai ludiškas Eros, storgiškas Ludus ir storgiškas Eros. Taip pat galimi devyni tretiniai tipai, pirminių ir antrinių tipų deriniai.
4. Trikampė meilės teorija
Sternbergo (1986) trikampėje meilės teorijoje teigiama, kad meilė susideda iš trijų pagrindinių dalių: intymumo, aistros ir sprendimo, arba įsipareigojimo. Intymumas yra savęs atskleidimas, dalinimasis jausmais ir išgyvenimais su partneriu. Aistra apima erotinį susidomėjimą ir seksualinius santykius. Įsipareigojimas yra sprendimas likti su partneriu ir atsisakyti tokio tipo santykių su kitais potencialiais partneriais. Kai visi elementai yra subalansuoti, egzistuoja pilnos meilės tipas – "tobula meilė".
Pasak Sternberg, tai nutinka labai retai. Dažniausiai žmonės išskiria vieną ar du elementus, nuo kurių ir priklauso meilės tipas: "akla meilė" (didelė aistra, nedaug intymumo ir įsipareigojimo), "tuščia meilė" (didelis įsipareigojimas, nedaug intymumo ir aistros), "romantiška meilė" (daug intymumo ir aistros, mažai įsipareigojimų), "draugiška meilė" (daug intymumo ir įsipareigojimų, nedaug aistros), "beprasmiška meilė" (daug aistros ir įsipareigojimų, mažai intymumo), "simpatija" (didelis intymumas, mažai aistros ir įsipareigojimų), "nemeilė" (nėra nei vieno iš trijų elementų).
Sternberg mano, kad konkrečiuose tarpusavio santykiuose šie meilės komponentai pasireiškia skirtingai. Pavyzdžiui, ilgalaikiuose santykiuose aistros lygis, pasiekęs viršūnę, pradeda mažėti, tačiau intymumo lygis auga visą laiką. Taip pat vienu metu abiem partneriams nebūtinai rūpi tie patys elementai. Pavyzdžiui, vienas iš jų gali norėti tik aistros, o kitas – intymumo. Kad santykiai klostytųsi sėkmingai, partneriai turi išspręsti šiuos skirtumus.
