Specialistai teigia, kad paskutinėmis akimirkomis skenduolis jaučia didžiulę paniką, praranda savikontrolę.

Skęstantysis praranda savikontrolę

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) direktoriaus pavaduotoja, gydytoja Vanda Pumputienė teigė, kad skendimo priežasčių yra daug, tačiau išskyrė dvi dažniausias: žmonės neįvertina savo jėgų ir nebijo lįsti į vandenį neblaivūs.

„Alkoholio pavartojusius asmenis užplūsta jėgų antplūdis, jiems atrodo, kad viskas galima, – teigė V. Pumputienė. – Antra, nežinomoje vietoje nardantys žmonės gali trenktis galva į akmenį, tada apsvaigsta, kvėpuoja po vandeniu, prigeria vandens ir viskas.“

Neblaiviems asmenims sunkiau ir prisikviesti pagalbos – dažnai ištinka balso stygų spazmas.

V. Pumputienės teigimu, kartais šis pavojus užklumpa ir visiškai netikėtai – jūroje gali užlieti banga, besimaudantis asmuo tada gurkšteli vandens ir praranda orientaciją, pradeda blaškytis. „O jei neša upės srovė, jis pradeda kapstytis, plaukia prieš srovę, blaškosi, be reikalo išnaudoja savo jėgas ir nuskęsta“, – pasakojo GMP direktoriaus pavaduotoja.

Skęsta išgėrę stiklinę vandens

GMP direktoriaus pavaduotoja įvardijo, kad žmonės nuskęsta gurkštelėję 200 mililitrų vandens. Būtent tiek mililitrų sudaro įprastą stiklinę.

Išgėrus tiek upės, jūros ar kito vandens telkinio vandens sutrinka kvėpavimas ir asmuo paskęsta.

V. Pumpuptienė pabrėžė, kad net jei pavyko išsigelbėti iš vandens gniaužtų, būtina pasitikrinti sveikatos būklę. „Gali būti, kas tas asmuo bus prigėręs vandens. Būna, kad pradeda vemti. Vėmimo masės taip pat gali patekti į kvėpavimo takus, todėl sveikatos būklė turi būti patikrinta, kad vėliau nebūtų žalos organizmui“, – teigė gydytoja.

Vanda Pumputienė
Vėmimo masės taip pat gali patekti į kvėpavimo takus, todėl sveikatos būklė turi būti patikrinta, kad vėliau nebūtų žalos organizmui.

Į medikus būtinai turi kreiptis tie, kurie skendimo metu gurkštelėjo vandens, jei pavyko greitai išsigelbėti ir viskas baigėsi tik dideliu stresu – žalos organizmui greičiausiai nebus padaryta. „Jei asmuo nekvėpavo po vandeniu, jo neįkvėpė, tai pavojaus nėra. Bet jei nardė po vandeniu, trenkėsi galva į akmenį, reiškia – vandens buvo“, – vardijo V. Pumputienė.

Kas tuo metu vyksta organizme?

„Gyvybiškai svarbioms ląstelėms ir organams pradeda trūkti deguonies, kraujas neaprūpinamas deguonimi, nebėra kvėpavimo funkcijos“, – taip skendimo procesą įvardijo V. Pumputienė.

Jos teigimu, skausmo skenduoliai nejaučia, tik didžiulį stresą, savitvardos praradimą ir nežinią. Viską, kas telpa žodyje „panika“.

„Patiria didžiausią stresą, blaškosi, ištinka panikos priepuolis ir taip išeikvojamos visos jėgos, kur gal būtų užtekę išsikapstyti pačiam“, – kalbėjo gydytoja.

Kodėl staiga prieš skęstant ištinka panika?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėja Aida Laukaitienė teigė, kad panikos priepuolis ištinka būtent todėl, kad žmogus pradeda bijoti nuskęsti.

„Žmogus išsigąsta, kad gali nuskęsti, ima blaškytis, neracionaliai elgtis ir kartais būtent tai tampa nuskendimo priežastimi. Todėl skęstančiajam labai svarbu įveikti paniką, nusiraminti, kad turėtų galimybę sau padėti išsigelbėti ir nenuskęsti“, – kalbėjo A. Liatukienė.

Jos teigimu, geras fizinis pasirengimas – vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant išvengti skendimų, tačiau tai gelbsti ne visada.

Aida Liatukienė
Žmogus išsigąsta, kad gali nuskęsti, ima blaškytis, neracionaliai elgtis ir kartais būtent tai tampa nuskendimo priežastimi.

„Žinoma, savo jėgų pervertinimas ar kitos nenumatytos aplinkybės lemia, kad skęsta ir geri plaukikai. Todėl visi, net ir gerai plaukiantieji, turi laikytis saugaus elgesio prie vandens taisyklių: neiti maudytis vieniems, nesimaudyti per ilgai, šokti į vandenį tik žinomose vietose, šokdami į vandenį turite saugoti galvą, negalima į vandenį šokti smarkiai įkaitus saulėje, nešokti į vandenį ten, kur yra daug besimaudančiųjų, nesistumdyti vandenyje, saugotis netikėto įkritimo į vandenį, vengti stačių krantų ar panašiai, neplaukti per toli, neplaukti paskui valtis, laivus, stebėti oro sąlygas, jeigu artėja audros debesys – lipti iš vandens“, – ko vengti vardijo A. Liatukienė.

Skęsta ne tik drąsuoliai

Šią vasarą Palangos ir Šventosios paplūdimiuose nuskendo 21 žmogus. Vien per pastarąjį kaitrųjį savaitgalį šiuose paplūdimiuose skendo 16 žmonių, deja, vieno išgelbėti nepavyko.

Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas DELFI teigė, kad pastarojo savaitgalio statistika taip išaugo dėl itin vasariško oro ir šilto vandens: „Karštas oras, bangos, šiltas vanduo. Žmonės to pasiilgo. Žinoma, smagu šokinėti per bangas, tačiau drįsčiau sakyti, kad per karštį žmonės nebijo bristi vis giliau, pamiršta visas saugumo taisykles.“

Tiesa, ne visada gelbėti reikia tik bebaimius ar pernelyg įsilinksminusius asmenis. J. Pirožniko teigimu, būna visokių situacijų: „Gelbėjome 84-erių metų senolę, kurią išgelbėjome ramioje jūroje. Ji tiesiog įlipo į vandenį prieš pat gelbėtojus ir nukrito. Gelbėtojai atbėgo ir jai padėjo, gaivinome, dėjome defibriliatorių, deguonies kaukę. Ačiū Dievui, senolė liko gyva, tačiau papuolė į medikų rankas, atsidūrė reanimacijoje.“

Jonas Pirožnikas
Smagu šokinėti per bangas, tačiau drįsčiau sakyti, kad per karštį žmonės nebijo bristi vis giliau, pamiršta visas saugumo taisykles.

Kita priežastis, kodėl pasiplaukiojimas jūroje gali baigtis nelaimingai – panika. „Yra tokių žmonių, kuriuos nuneša srovė ir jie išsigąsta, gauna pirmą gurkšnį vandens ir prasideda panika. Tada žmonės nebesupranta, ką ir kaip daryti, pasimeta“, – teigė J. Pirožnikas.

Ką daryti, jei skęstate?

J. Pirožniko teigimu, gelbėtojai dažnai perspėja poilsiautojus, kad nesimaudytų, jei yra neseniai pavalgę arba turi sveikatos problemų. Anot jo, žmonės, kurie vartoja vaistus ar nepasitiki savo jėgomis, tačiau labai nori šokti į vandenį, turi pasikviesti kitą asmenį, kad jis jį stebėtų, o jei yra vienas – paprašyti pagalbos gelbėtojų.

„Jei žmogus atvyksta vienas, gali ateiti pas gelbėtojus ir pasakyti, kad štai gydausi, atlieku reabilitaciją, bet noriu išsimaudyti. Vyrai, gal galite man padėti? Tam žmogui visada padedame, palydime“, – teigė J. Pirožnikas.

O ką daryti, jei netikėtai ima nešti srovė? „Nesipriešinkite, pasiduokite srovei, o tada, kai sustosite, galėsite išplaukti“, – patarė J. Pirožnikas.

Tačiau pavojai tyko ne tik įbridus giliau, bet net ir pačiame krante. „Jei srovė žmogų nunešė dešimt ar penkiolika metrų į šoną, jis to nė nesupranta ir jis žygiuoja į krantą taip, lyg ką tik būtų čia ėjęs. Tačiau tai visiškai nauja vieta, gali būti duobių, – pasakojo Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas. – Duobėje susiformuoja sūkuriai ir srovės, žmogus gauna gurkšnį vandens, prasideda panika, žmogus skęsta.“

Pakliuvus į tokią situaciją J. Pirožnikas pataria įkvėpti kuo daugiau oro ir bandyti atsispirti nuo dugno. „Duobės būna nedidelės – nuo dviejų iki trijų metrų. Įkvėpę ramiai pareikite į krantą, bandykite plaukti arba laikykitės ant vandens ir šaukitės pagalbos. Su viena ranka laikykitės ant vandens ir šaukite pagalbos“, – patarė J. Pirožnikas.

Palangos gelbėtojų tarnybos vadovo nuomone, gerai mokantis asmuo į krantą ne bristų, o plauktų, todėl galimybė pakliūti į duobę sumažėja.

Nesupranta įspėjimų arba bando nuo jų išsisukti

Norint išvengti pavojų, ne ką mažiau svarbu ir suprasti, ką reiškia prie jūros iškeltos vėliavos. Griežtai draudžiama maudytis tada, kai iškelta raudona vėliava. „Kai matome į vandenį lipantį žmogų ir pasakome, kad maudytis draudžiama, jis sako, kad iškelta raudona, o ne juoda vėliava – viskas gerai, – pasakojo J. Pirožnikas. – Tada žmogui aiškiname, kad juodos vėliavos nebeturime nuo 2004, kai įstojome į Europos Sąjungą.“

Tačiau įtikinti pavyksta ne visus. „Būna, kad šaukiame į krantą, kad žmogus pareitų, o jis iškelia ranką, pamojuoja ir maudosi toliau. Tada tenka išprašyti žmogų, o jis, atėjęs į krantą, sako: „Norite, aš jums raštelį parašysiu, kad jūs už mane neatsakote, kad aš jums neturiu jokių pretenzijų.“ Tada su žmogumi pradedame diskutuoti: juk jei važiuojate automobiliu neužsisegęs diržo ir jus sustabdo policija, ką sakote? Žmonės tada nutyla ir nebeturi atsakymo“, – kalbėjo J. Pirožnikas.

Skęstantysis gali nuskandinti ir gelbėtoją

Skęstantį žmogų apima panika, jis nebekontroliuoja savo veiksmų, tad gelbėtojai turi imtis įvairių priemonių, jei asmuo, kurį turi ištraukti iš vandens – vis dar sąmoningas.

„Visi gelbėtojai yra apmokyti, ką daryti. Jei žmogus neklauso, jis turi panerti, gelbėtojas turi apiplaukti iš nugaros, bandyti transportuoti į krantą, užmegzti kontaktą, pradėti raminti, duoti gelbėjimo ratą ar plūdę. Jei žmogus nereaguoja į visa tai, gelbėtojas imasi savo veiksmų“, – teigė Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas.

Skęstantįjį gelbėdamas gelbėtojas rizikuoja ir savo gyvybe. Ką daryti, jei gelbėtojui iškyla realus pavojus? „Kai gelbėtojai laiko egzaminą, aš jų klausiu, ką darytumėte, jei gelbėjate žmogų, jūra audringa, o bangos neša prie polių, prie akmenų? – klausė J. Pirožnikas. – Ar jūs uždengiate nukentėjusįjį ar patys užsidengiate nukentėjusiuoju? Gelbėtojas turi užsidengti, nes jei nuskęs gelbėtojas – nuskęs du žmonės. Gelbėtojas privalo užsidengti tuo asmeniu, kurį transportuoja, kad išgelbėtų savo gyvybę.“