Pasak premjero, tarp opozicijos politikų pateiktų siūlymų ir korekcijų nėra nieko, kas būtų verta dėmesio.
„Jie nieko nepakoregavo, kaip visą laiką. Tai (politikų kreipimasis, - ELTA) yra tokio populizmo dvasioje iššauta“, - LRT radijui sakė S. Skvernelis ir abejojo, ar apskritai kreipimąsi pasirašę politikai skaitė oro taršos mažinimo plano projektą.
Galiausiai premjeras dar kartą pakartojo anksčiau deklaruotą poziciją, kad jis nepritaria esamam oro taršos mažinimo plano projektui. Pasak S. Skvernelio, planas yra parengtas blogai ir nesuderintas tarp ministerijų bei Vyriausybės narių.
„Tame plane yra daugybė kontraversiškų priemonių, ir aš galiu tik pakartoti, kad planas vėl grįš į Aplinkos ministeriją. Toks (planas, - ELTA) koks yra dabar, neturi jokių vilčių pasiekti Vyriausybę“, - tikino S. Skvernelis.
Kartu Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad nėra jokios kalbos apie visuotinį automobilių apmokestinimą.
Pasak premjero, rudenį tikriausiai bus pristatyta iniciatyva, kuria būtų ribojamas naujai registruojamų senų taršių automobilių įvežimas į Lietuvą.
„Tai neliestų tų, kas šiandien turi transporto priemones“, - aiškino S. Skvernelis.
Trys TS-LKD frakcijos nariai pirmadienį kreipėsi premjerą Saulių Skvernelį ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką dėl liepos pabaigoje Aplinkos ministerijos įregistruoto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projekto.
Kreipimąsi pasirašę Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas ragina Vyriausybę atsisakyti skubotų, per artimiausius 2 metus planuojamų įgyvendinti priemonių ir mokesčių įvedimo, o į strategijos parengimą įtraukti kuo platesnę transporto sektoriaus atstovų bei kitų suinteresuotų grupių dalį.
Seimo nariai teigė maną, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių įsigijimas turėtų būti skatinamas tiesioginėmis kompensacijomis.
ELTA primena, kad Aplinkos ministerija paskelbė, jog, siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų mažinti taršą, ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.
Pasak ministerijos, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.
Priemonių plane numatomos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas po to patvirtino, kad ministerijos parengtas Nacionalinis taršos mažinimo planas yra tik juodraštis ir kad iki jo patvirtinimo dar laukia ilgas derinimo procesas.
„Tai yra juodraštis, kuris yra derinamas tarp institucijų, tada bus spalio mėnesį viešas pristatymas visuomenei, antras derinimas su visomis institucijomis, tuomet bus pateikta Vyriausybėje. Vyriausybėje bus pasitarimas, tada (klausimas, - ELTA) ateis iki posėdžio, tada tik, gruodžio mėnesį, išeis iš Vyriausybės į Seimą“, - Eltai tada sakė M. Norbutas.
Anot jo, dabartinis planas yra „įvairių galimybių juodraštis, kuriomis linkmėmis būtų galima kalbėtis“.
