„Manau, supanašėjimas su Vilniumi (tuo atveju, - ELTA), jei Kaunas taps toks pat didmiestis kaip Vilnius - bus daugiau ekonominės, kultūrinės veiklos, didesnis žmonių skaičius, įvairovė - būtų didžiulis privalumas“, - Eltai sakė J. Muliuolytė.
Anot jos, abu miestai vis tiek išliks skirtingi, nes Kaunas išsaugos savo identitetą ir charakterį.
„Didžiosiose pasaulio šalyse visada būna ryškūs du ar trys pirmieji miestai: Madridas ir Barselona, Amsterdamas ir Roterdamas, Varšuva ir Krokuva. Jeigu Kaunas bus stipresnis, tai išloš visi“, - pažymėjo urbanistė.
Svarstant, ar sparti verslo biurų plėtra Kaune gali lemti eismo spūsčių atsiradimą bei vietų automobiliams trūkumą, J. Muliuolytė sakė, kad tokias problemas sukelia ne verslo biurų atsiradimas.
„Vilniuje yra rengiami darnaus judumo planai, o centrinėje miesto dalyje yra žinomos parkavimo normos. Pažangesni biurai statomi su mintimi, kad darbuotojai turi atvykti darniau: pėsčiomis, dviračiais, viešuoju transportu, taksi ar pan.
Tikiu, kad Kaune irgi taip turėtų būti daroma. Nemanau, kad biurai yra pagrindinis dalykas, kuris užkiš miestą spūstimis, nes jos daugiausia atsiranda dėl to, kad daug žmonių gyvena užmiestyje ir į darbą važiuoja automobiliu“, - sakė J. Muliuolytė.
Jos teigimu, biurų lokacijos Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose yra labai gerai pasiekiamos viešuoju transportu, todėl šiose vietose yra didesnis potencialas skatinti darnų judėjimą ne automobiliu.
Urbanistė sakė, kad Kauno atveju verslo biurų kūrimasis yra ne chaotiškas, o veikiau strategiškas veiksmas.
„Bendra tendencija visuose Lietuvos didmiesčiuose yra ta, kad (plėtra, - ELTA) yra gana chaotiška, nes vystytojai vysto (projektus, - ELTA) ten, kur turi žemės. Kaune verslas vystomas centrinėse miesto dalyse, ir tai yra strategiška“, - sakė ji.
Tuo metu NT biuro „Capital Kaunas“ vadovė Gintarė Meiluvienė pažymėjo, kad šiuo metu Kaune jau yra jaučiamas vietų trūkumas automobiliams statyti, o eismo spūsčių problema ateityje yra programuojama.
„(Šiuo metu, - ELTA) jaučiamas parkavimo vietų trūkumas, ypač centre arba kur yra A lygio biurai. Pagrindiniai verslo centrai yra Savanorių prospekte, šiek tiek Jonavos gatvėje ir miesto centre, taigi spūstys, žinoma, yra programuojamos. Manau, kad Kaunas artėja prie Vilniaus su savo spūstimis, ypatingai šį rudenį turėtume pamatyti, kaip tai jausis“, - Eltai komentavo G. Meiluvienė.
Anot jos, verslo biurų nuomos kaina Kaune išliks stabili ir nedidės.
„Kaune jau yra ypatingų centrų, kur kainos didesnės nei Vilniuje. Verslo centrų nuomos kaina, kuri siekia nuo 11 iki 14 eurų už kvadratinį metrą A lygio biuruose, neturėtų keistis. Bent artimiausius dvejus metus neprognozuoju kainos didėjimo, nes atsiras daugiau pasiūlos - į rinką ateina naujų projektų. Kaip tik dabar buvo stygius tų centrų, bet nemažai yra statoma - apie 100 tūkst. kvadratinių metrų per ateinančius metus turi atsidaryti, tai nematau pagrindo kilti kainoms“, - sakė ji.
NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje pirmo 2018 metų pusmečio apžvalgoje „Kaunas Office Outlook“ rašoma, kad pirmą pusmetį Kauno rinkai buvo pasiūlyta 35 tūkst. kvadratinių metrų biurų erdvės - tiek, kiek per visus 2017-uosius.
Anot apžvalgos, šiais metais Kaune atidaryti šie A klasės verslo centrai: „Arka“ ir „Nemuno 3“, taip pat B klasės „Konversus“, „Kalantos 49“, „River Hall“, „Cube“, „A43“.
Planuojama, kad kitais metais bus užbaigti dar du A klasės biurai: „BLC2“ ir „Magnum“.
Apžvalgoje prognozuojama, kad modernių biurų vakansija iki metų pabaigos išliks stabili: baigiantis šių metų pirmam pusmečiui Kauno biurų rinkoje vakansijos rodiklis siekė 10,7 proc. ir buvo 0,3 proc. mažesnis nei praėjusių metų pabaigoje. Panašus rodiklio dydis fiksuojamas ir kituose Europos miestuose.
