Vidutinė metinė infliacija 2017 m. siekė 3,7 proc., todėl pagal šį rodiklį Lietuva visoje Europos Sąjungoje buvo tikra pirmūnė. Vadinasi, kad pas mus kainos augo sparčiausiai.
Šiemet infliacija jau kur kas mažesnė, pavyzdžiui, 2018 m. birželį ji jau siekė tik 2,6 proc.
G. Nausėda teigė, kad infliacija stabilizavosi išnykus didesnių alkoholio akcizų poveikiui ir prasidėjus vasaros sezonui.
„Manau, kad infliacija taps nuosaikesne, ir ji jau tapo nuosaikesne.
Mes matome, kad ji maždaug sumažėjo tiek, kiek ir buvo galima paaiškinti akcizais, nes akcizai įsigaliojo 2017 m. kovą, todėl iki 2018 m. kovo šis veiksnys veikė visa apimtimi. Nuo 2018 m. kovo mes jau galime lyginti rodiklius su aukštesne baze, todėl matome, kad šis akcizų poveikis išnyko, ir vien tai paaiškina infliacijos sumažėjimą maždaug 0,7–0,8 proc. punkto. Tai yra nemažai, grubiai tariant, apie ketvirtadalį visos infliacijos“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto jis pripažino, kad infliacija išlieka didelė, daugiausia dėl paslaugų infliacijos: „Kitaip tariant, ten, kur reikia daug darbo jėgos, didesnio darbo imlumo, kur atlyginimai auga sparčiau, ten verslininkai, paslaugų tiekėjai, stengiasi perkelti išlaidas į kainas, ir tai jiems neblogai pavyksta.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad ir toliau kirpsimės, atostogausime Lietuvoje vis brangiau, jis pokalbį pasuko kiek kita linkme.
„Tai reiškia, kad turite eiti pas darbdavį, parodyti šią diagramą ir pasakyti, kad bent jau tiek jūsų atlyginimas turėtų augti“, – patarė jis, rodydamas į infliacijos rodiklį.
