Asmeninis kontaktas, darbo stilius ir Kinija
Dainos Kleponės, „Versli Lietuva“ vadovės, nuomone, lietuviams sekasi tikrai gerai, nes pasaulyje parduodama vis daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produktų, kurie yra gerai vertinami ir žinomi. Tačiau ne visos eksporto plėtros galimybės yra išnaudojamos. Jeigu Lietuvos gamintojų neribotų tokie vidiniai veiksmai, kaip gamybos pajėgumų trūkumas ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių gerus pardavimų užsienyje gebėjimus, stoka, mūsų šalies verslininkams pasaulyje sektųsi dar geriau.
„Kiekviename sektoriuje egzistuoja prekių ir paslaugų, kurių sėkme galime didžiuotis, tačiau labiausiai išskirčiau inžinerinę pramonę, maisto ir baldų sektorius. Apie 70 proc. Lietuvos eksporto sudaro būtent šios sritys. Auga ir sparčiai vystosi gyvybės mokslų ir ITC sektoriai“, – teigė organizacijos vadovė.
Pasak D. Kleponės, Kinija yra eksporto raktas. Šioje didžiulėje rinkoje dar laukia Lietuvos eksportuotojų sėkmė, kurios siekti reiktų efektyviau ir išnaudoti šios rinkos potencialą.
Ignas Vosylius, bendrovės „Ruptela“ šių metų „Verslo lyderių“ nugalėtojos eksporto kategorijoje, pardavimų vadovas sako, kad norint būti pastebėtam užsienyje, reikia pačiam būti užsienyje. Verslo tikslais jis pats lankėsi daugiau kaip 50-yje valstybių.
„Kai aplankai klientą Filipinuose, jis iškart į tave žiūri rimčiau. Asmeninis, gyvas kontaktas yra vienas iš esminių dalykų kuriant pasitikėjimą su verslo partneriais užsienyje. Neužtenka mokėti tik anglų kalbą. Mūsų komanda naudoja 15 kalbų: arabų, ispanų, prancūzų, urdu ir kitas kalbas. Tokiu būdu mes iš tiesų susikalbame su klientais ir juos geriau suprantame. Tarptautinis kolektyvas taip pat yra svarbu norint suprasti kultūrinius skirtumus ir plika akimi nematomus ypatumus. Aš manau, kad Lietuvoje turime daug talentingų ir gabių pardavimų vadybininkų. Tik kartais juos reikia pastūmėti tinkama kryptimi, suteikti įrankius. Mes siekiame, kad kiekvienas pardavimų vadybininkas atrastų sau labiausiai tinkantį darbo stilių. O kai tai įvyksta, vadybininkas sugeba ir puikiai prisistatyti, ir parduoti svetur“, – pasakojo I. Vosylius.
Panašu, kad užsieniečiai pastebi lietuvių pažangą, o mes greitai mokomės, esame lankstūs, išmanome technologijas ir mokame prisistatyti pasauliui. Solveiga Grudienė, vadybos konsultacijų įmonės „Primum esse“ vadovė, teigia, kad suprantančių, kaip svarbu sudaryti gerą įspūdį, vis daugiau.
„Mes matome puikių lietuviškų prekių ženklų, kurie savo kokybe, įvaizdžiu, įėjimo į rinką strategija gali būti pavyzdžiu. Smagu matyti mažuosius gamintojus ar paslaugų teikėjus, kurie ieško nišinių sprendimų. Galbūt mes ne visada gebame rasti sprendimus, kurie tiktų naujai, mums nepažįstamai rinkai. Bet turime pavyzdžių, kuomet nauji lietuviški produktai tapo paklausūs užsienyje, o mažai žinomi pas mus. Čia tie atvejai, kada verslininkai atspėjo užsienio rinkos „pirkėjo kodą“, – sako S. Grudienė.
Idėjiniai ir darbštūs
Kodėl ne visiems pavyksta pelnyti užsienio dėmesį? S. Grudienės nuomone, įėjimui į naują rinką reikia nemažų investicijų, kurių dažnas stokoja. Tai daro įtaką kainai. O perkamoji galia neretai yra didesnė tų, kurie labiau domisi ne naujovėmis, bet pripažintais produktais.
I. Vosylius mano, kad lietuviams netrūksta idėjų ir žinių sėkmingam verslui kurti. Veikiau pristinga ryžto imti ir daryti. Kartais paprasčiausiai užtenka nuvažiuoti pas klientus ir parodyti, kad esi rimtai nusiteikęs dirbti. Galiausiai, visada reikia įvertinti rizikas ir nebijoti surizikuoti.
Lietuvišką verslo vėliavą nešti pasaulyje padeda ir valstybės institucijos, tačiau bendradarbiavimo riba dar nėra pasiekta. D. Kleponė pripažįsta: bendradarbiavimas vyksta, bet tikrai yra kur tobulėti.
„Verslas turėtų aiškiai žinoti, ko gali tikėtis iš valstybės institucijų, o pastarosios geriau žinoti, kokia jų pagalba padėtų pasiekti verslo rezultatus, prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo pasaulyje augimo“, – sakė „Versli Lietuva“ vadovė.
Laimės tik lankstūs lyderiai
Kad komanda, o ne vadovas ar akcininkas, yra visų stiprių verslų pagrindas, sutiks dauguma. Verslui vis ryškiau susiduriant su darbuotojų stokos problema Lietuvoje, kardinaliai keičiantis kartoms ir jų lūkesčiams karjerai, sėkmingas personalo valdymas tampa kertiniu faktoriumi verslo plėtrai.
„Žmonės vysto kelias savo veiklos kryptis – turi pagrindinę profesiją, o greta jos – veikia kažką, kas jam miela, įdomu. Šie dalykai gali padėti žmogui uždirbti daugiau pajamų. Tad, eidami į darbą, jie tikisi, kad darbdavys sudarys sąlygas, galbūt, dirbti nepilnu krūviu, ar periodiškai pasiimti nemokamų atostogų gilintis į kitą interesų sritį, leis derinti mokslą su darbu ar dirbti laisvu grafiku, nuotoliniu būdu. Žmonės nori mokytis naujų dalykų, nori įvairovės darbe. Darbdaviai, kurie tai supranta ir siekia organizuoti procesus taip, kad poreikis tobulėjimui būtų panaudotas organizacijos vystymui – laimi dvigubai. Tai iš darbdavių reikalauja gerokai didesnio lankstumo. Ir, žinoma, laimi tie, kurie tokių sprendimų ieško ir juos randa. Senstanti visuomenė taip pat reikalauja ieškoti sprendimų, kaip panaudoti priešpensinio amžiaus žmonių potencialą, kuris yra tikrai didelis. Darbdaviai kartais skundžiasi, kad darbuotojai „neserga“ už savo įmonę, nenori prisiimti atsakomybės. Tačiau neretai pastebime, kad toli gražu ne visi vadovai linkę dalintis atsakomybe, duoti veikimo laisvę, ne visada mato būtinybę parodyti darbuotojams jų nuveikto darbo reikšmę. Vadovai, kurie moka tai daryti, visada laimės“, – teigia S. Grudienė.
Ko reikia, kad sėkmingai parduoti prekę lietuvišką pasaulyje verslo ir valstybės atstovai diskutuos ir rugsėjo 7–8 d. Birštone vyksiančiame nemokamame festivalyje „Būtent“.
