Rusijos susierzinimas dėl šiemetinės „Misija Sibiras“ ekspedicijos, o galiausiai ir atsisakymas suteikti jos dalyviams vizas patraukė Vakarų žiniasklaidos dėmesį. Pavyzdžiui, Vokietijos visuomeninio transliuotojo portalas mdr.de pastebi, kad Rusija vis randa būdų, kaip nubausti lietuvius už Kremliaus politikai neįtikusius veiksmus.
Lietuvai jau kliuvo už paramą Ukrainai, NATO karių dislokavimą šalyje bei nepatogiai dažnai aptariamą kruviną Sovietų Sąjungos palikimą. Šiemet atsisakymą įsileisti „Misiją Sibiras“ į teritoriją Rusija motyvavo, esą lietuviai apsunkina sovietų karių kapų tvarkymo procedūras savo šalyje.
Melavo apie trukdančius lietuvius
„Rusijos pusė priversta stabdyti projekto „Misija Sibiras“ veiklą – apie tai per pastaruosius mėnesius mes ne kartą įspėjome lietuvių kolegas. Ši priemonė galios iki tol, kol Lietuvos pusė nesudarys realių galimybių atnaujinti karinės atminties veiklą Lietuvoje.“ – buvo skelbiama Rusijos ambasados išplatintame pranešime.
Tokiu pačiu tonu apie priežastis užkardyti misiją atsiliepė ir vienas pagrindinių Kremliaus ideologijos ruporų - „Regnum“. Straipsnyje pabrėžta, kad Rusija neva buvo priversta stabdyti „Misija Sibiras“ veiklą, reaguodama į neva „visiškai paralyžiuotus Rusijos karių kapaviečių tvarkymo ir restauravimo darbus Lietuvoje“. Tiesa, nesunku įsitikinti, kad tokia informacija tėra įžūlus melas.
Mat kol į Rusiją neįleisti „Misija Sibiras“ ekspedicijos nariai tvarkė politinių kalinių kapus Kazachstane, Lietuvoje viešėjo studentai iš Rusijos, dalyvavę patriotinėje misijoje „Ant istorinės atminties bangų 2018“. Jų veiklai niekas netrukdė ir netrukdo.
Jaunimo organizacijos „Pskovo regiono jaunimo lyga“ jau trečią kartą surengtos ekspedicijos metu savanoriai dvi savaites Lietuvos ir Latvijos teritorijoje lankė karių ir karo aukų kapus.
Tiesa, toks tvarkymas gerokai skiriasi nuo „Misija Sibiras“ veiklos. Jei lietuviams tenka tvarkyti atokiose vietovėse esančius ir visiškai apleistus tremtinių kapus, t.y. tų žmonių, kuriuos okupavęs Lietuvą 1941-1953 m. trėmė Kremlius, tai Rusijos studentų misija buvo paprastesnė: į Lietuvą atvykę studentai ypač daug darbo neturėjo, mat Lietuvą okupavusių ir čia žuvusių arba tiesiog palaidotų sovietų karių kapais ypač aktyviai rūpinasi Rusijos ambasada.
Pavyzdžiui, vien pernai Rusijos ambasada keturioms įmonėms skyrė beveik 622 tūkst. eurų. už sovietų karių kapinių tvarkymą. Tad pernai „Pskovo regiono jaunimo lygos“ studentai netgi neslėpė, kad ne tiek tvarkė, kiek blizgino sovietų karių palaidojimo vietas - valė paminklus, rovė piktžoles ir šlavė lapus, o pagrindiniais darbais jau buvo pasirūpinusi Rusijos ambasada.
Be to, Lietuvoje palaidotų sovietų karių skaičius (apie 80 tūkst.) yra mažesnis, nei į Sibirą buvo ištremta lietuvių - apie 300 tūkst., iš kurių per 50 tūkst. taip ir negrįžo.
Vis dėlto Kremliaus remiama organizacija pabrėžia, kad Lietuvoje studentai iš Pskovo ne tik lankė ir atstatinėjo sovietų karių kapus, bet ir organizavo patriotines sesijas. Misijos dalyviai taip pat dalyvavo ekskursijose, mokėsi lietuvių kalbos.
Organizacija neslepia siekio į savo veiklą įtraukti kuo daugiau lietuviškų ir latviškų organizacijų atstovų. Šiais metais Rusijos prezidento fondas parėmė programą 4 milijonais rublių (54600 eurų).
Be to, tas pats fondas skyrė dar 8,4 mln. rublių (114,7 tūkst. eurų) dar vienam projektui „Mes atsimename“, kuris prasideda kaip tik šį rugpjūtį. Ir kaip teigiama fondo puslapyje „patriotinis jaunimas leisis į reidą po Europą - aplankys dvi Baltijos, penkias Vidurio Europos ir dvi Balkanų šalis“.
Rusai paminklus nori statyti ten, kur nori
Tuo metu Rusija „Misijos Sibiras“ veiklos stabdymą motyvuoja Lietuvos neva nesąžiningais veiksmais. Rusijos ambasados pranešime skelbiama, kad Lietuvoje yra palaidota per 80 tūkst. sovietų karių ir dar apie 200 tūkst. karo belaisvių. Jų amžinojo poilsio vieta rūpinasi būtent Rusijos pusė, kuri kartu su lietuviais parengė tarpvyriausybinio susitarimo projektą, skirtą karių ir civilių – karo bei represijų aukų – laidojimo vietoms.
„Deja, dvišalis dialogas dėl šio dokumento įšaldytas“, – tikinama Rusijos ambasados pranešime, kuriame pabrėžiama, jog Lietuvos Užsienio reikalų ministerija esą atvirai sako, kad Vilnius nesuinteresuotas pasirašyti šio susitarimo, nors, DELFI žiniomis, Rusijos pusė taip pat atsisako pasirašyti dokumentą.
Vis dėlto, Rusijos ambasada džiugiai priminė, kad susitarime numatytas tiesioginis ryšys tarp sovietų karių kapaviečių tvarkymo Lietuvoje ir „ištremtų lietuvių kapų tvarkymo Rusijos teritorijoje“.
Ambasados pranešime taip pat pabrėžiama, kad Rusija iki šiol nekėlė jokių kliūčių lietuviams tvarkyti „represuotųjų kapų“. Tačiau viskas esą pasikeitė. „Kartu fiksuojame ir Lietuvos oficialiųjų struktūrų žingsnius, kuriais siekiama maksimaliai riboti, jei ne iš viso blokuoti bet kokią mūsų memorialinę veiklą“, – teigiama pranešime. Rusijos ambasadai užkliuvo ir Lietuvos žvalgybos tarnybų bei politikų dėmesys, aiškinantis Kremliaus finansuojamų kapaviečių sutvarkymo klausimus.
„Sprendžiant kapaviečių klausimus prisidėjo ir Lietuvos specialiosios tarnybos, pateikusios iš esmės labai aiškias nuostatas. Į paskutinę VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM ataskaitą pirmą kartą įtrauktas punktas dėl Rusijos politikos realizavimo Lietuvoje per veiksmus istorijos srityje. Jame, be kita ko, nurodoma, kad Maskva neva suinteresuota karių kapinių ir memorialų sutvarkymu, o tai esą yra Lietuvos prijungimo prie Rusijos geopolitinės erdvės įrodymas.
Nurodoma, kad kai kurias perlaidojimo vietas bandoma įteisinti kaip naujus sovietinio laikotarpio paveldo objektus“, – piktinosi Rusijos ambasada. Ji taip pat pažymėjo, jog gegužę Seime iškelta parlamentarų iniciatyva svarstyti įstatymo projektą dėl draudimo viešai naudoti komunizmo ir kitokio totalitarinio režimo simbolius taip pat sukels kliūčių, kurios „dar labiau apsunkins Lietuvoje palaidotų sovietų karių kapinių tvarkymo procesus“. „Tai, be abejo, ypač neigiamai paveiks ir taip kritinėje padėtyje atsidūrusius Rusijos ir Lietuvos santykius“, – įspėjo Rusijos ambasada.
Šios pranešime taip pat minimos „griežtos kultūros paveldo tvarkymo taisyklės“, kurių laikantis pernai pradėti vykdyti „dalies karinių amžinojo poilsio vietų remonto ir atkuriamieji darbai“. Šie darbai ypač įsiutino Rusiją, mat naujose taisyklėse esą tvirtinama, kad užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo turto, kuriam priskiriami ir sovietų karių kapai, priežiūros finansavimas, „gali būti vykdomas tik per už konkretų objektą atsakingas vietos valdžios institucijas“.
Birželio 27 dieną buvo patvirtinta nauja užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių redakcija. Ji numato detaliai reglamentuotą, tačiau skaidrų, saugų, efektyvų ir teisėtą kelią užsienio valstybėms tvarkyti kapus, laikantis Lietuvos įstatymų.
„Svarbu pažymėti, kad taisyklėse jokių nurodymų, tiesiogiai reglamentuojančių tokių kapų priežiūros darbų finansavimo klausimus, nėra.
Juk Ambasada negali, pažeisdama Rusijos Federacijos įstatymus, Rusijos biudžetinių lėšų perduoti lietuviškoms institucijoms, kurios, kaip numatoma, pasinaudojusios jomis, skelbs viešuosius darbų atlikimo konkursus“, – teigiama ambasados pranešime.
Įsigaliojus naujoms taisyklėms, Lietuvos miestų savivaldybės, anot Rusijos ambasados, esą ėmė savavališkai remontuoti ar net šalinti memorialines lentas. Vis dėlto Lietuvos pusė laikosi pozicijos, kad būtent Rusijos pusė, tvarkant sovietų karių kapus, ėmėsi saviveiklos.
Pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio kapinėse, Antrojo pasaulinio karo veteranams laidoti skirtoje teritorijoje, nesuderinus to su atitinkamomis institucijomis, 2017 metais buvo perlaidoti kelių asmenų palaikai bei pastatyti paminklai.
Anot Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, vieni palaikai iškasti Trakų, kiti – Švenčionių rajone. Tačiau ar tai tikrai karių palaikai, KPD atstovai tikina nežinantys, mat palaikai perlaidoti be specialistų žinios, be patvirtintų tyrimų. O mintį apie galimą paminklo demontavimą užsipuolė ir Rusų sąjunga, ir Rusijos ambasada, oficialiai užsiminusi apie galimą keršto akciją – „Misija Sibiras“ stabdymą.
Kazachams dėkojo už paramą
Tuo metu „Misijos Sibiras“ dalyvių tiek ekspedicijų į Sibirą metu, tiek ir pakeitus kryptį į Kazachstaną, laukė liūdnesni vaizdai. Ekspedicijos dalyviai nebuvo įsitikinę, ko tikėtis Kazachstane, ar pavyks rasti lietuvių kapų.
Sovietmečiu į Kazachstaną lietuviai nebuvo tremiami, tačiau čia amžiną poilsį rado daug politinių kalinių. Atsidūrę pirmosiose kapinėse, misijos dalyviai suprato, kad lengva nebus – kapinės didžiulės, apleistos.
„Viskas atrodė labai padrika. Matėsi, kad kapinėse visiškas chaosas. Priešingai nei lietuviškose kapinėse, nebuvo jokios tvarkos. Nesu buvęs tokio tipo vietoje.
Be to, kapinės labai apleistos, toks jausmas, kad po laidotuvių prie daugumos kapų niekas ir nebebuvo atvykęs“, – žurnalistei pasakojo vienas ekspedicijos dalyvių Karolis Kubilius. Kituose maršruto taškuose kapines apskritai buvo sunku rasti. Sovietinio lagerio teritorijoje ekspedicijos dalyvius pasitiko tik stepės, suskirdusi žemė ir smėlyje dūlantys kaulai.
Tačiau „Regnum“ atkreipė dėmesį į tai, kad „Misija Sibiras“ dalyvavę žurnalistai esą apjuodino šalį, kurioje viešėjo - aprašė apie griūvančią Kazachstano sveikatos apsaugos sistemą. Bet tai, anot Kremliaus ruporo, nestebina, mat lietuviai nuolat aprašo "siaubingą realybę Rusijoje", primena apie "skurdą, alkį ir alkoholizmą" bei neva tariamą Lietuvos okupaciją.
O tuo metu grįžę atgal į Lietuvą misijos dalyviai pirmiausiai džiaugėsi padarytais darbais, atnaujintais paminklais. Pasak jų – didžiausias misijos darbas dar priešakyje. Tai – susitikimai mokyklose, bibliotekose ir bendruomenėse. Už paramą pagerbiant karo laikų atmintį Kazachstanui padėkojo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Kalinių atsiminimuose gausu padėkų kazachams už paramą, pagelbėjusią išlikti gyviems sovietų konclageriuose. Šiandien dėkojame, kad Kazachstanas su derama pagarba įamžina represijų aukų atminimą, taip išreikšdamas poziciją dėl autoritarinių režimų nusikaltimų, kuriuos kai kurios kaimynės yra linkę nuslėpti“, – žurnalistams sakė jis.