Kas pirmasis sumąstė kasant iš būsimo vandens telkinėlio dugno žemių suformuoti šlaitą, jį sutvirtinti akmenimis ir apsodinti augalais, nežinoma, tačiau šis sumanymas pasirodė labai taiklus. Pastaruoju metu alpinariumas prie vandens – vienas iš efektyviausių nedidelės sodo dalies sutvarkymo būdų. Kaip įrengti alpinariumą, iš tikrųjų nebuvo sugalvotos konkrečios taisyklės, bet taip dar geriau – juk kiekvienas turime bent lašelį fantazijos, galime pasiremti sodo literatūra ir jį įsirengti patys.
Padebesių gyvenimo kopija
Kas jau senokai turi įsirengę alpinariumą prie vandens, pastebėjo, kad kalnų augalai arti vandens daug geriau auga, gausiau žydi, yra atsparesni įvairioms ligoms bei šalčiui (šalnoms). Šį reiškinį labai paprasta paaiškinti.
Atkreipkite dėmesį į kalnuose vyraujančių gamtos sąlygų savitumą (alpinariumuose dažniausiai sodinami iš kalnuotų regionų kilę augalai). Kalnų šlaitais nuolat teka viršukalnių ledynų tirpsmo vanduo. Augalai, augantys uolų ir akmenų tarpeliuose, siurbia vandenį iš akmenuoto substrato. Jie turi pasitenkinti labai mažu, tarpeliuose susikaupusiu humuso kiekiu, sulaikančiu greitai garuojantį polaidžio vandenį. Todėl „kalniečiai“ turi gerai išvystytą, galingą šaknų sistemą, kuri skverbiasi į mažiausius uolų ir akmenų plyšelius. Šie augalai turi ir savitą lapų sandarą, todėl vandenį garina labai ekonomiškai. Alpinariumas prie vandens yra kaip tik ta vieta, kur augalai „atranda“ sąlygas, panašias į natūralių augimviečių – pralaidų, akmenuotą substratą ir drėgną orą. Dėl nuolat susidarančio rūko ir žemų debesų kalnuose esti didelis oro drėgnumas, todėl augalai siurbia vandenį ne tik iš akmenuoto substrato, bet ir iš oro. Kai kurie aukštikalnių „deimantai“ nepakenčia drėgno dirvožemio (ypač žiemą ir pavasarėjant).
Neužtenka vien tik sukurti įspūdingą alpinariumą. Įrenkite jį taip, kad vėliau išvengtumėte nereikalingo darbo ir kitų nepatogumų, pavyzdžiui, dažno vandens keitimo ar dumblių augimo.
PRIE VANDENS ŠILČIAU?
Nesunku paaiškinti augalų, augančių prie vandens, atsparumą šalčiui. Švelniausios žiemos visada būna pajūrio regionuose. Didelis oro drėgnumas lemia temperatūros kilimą net keliais laipsniais, mažina šaltį – ir augalams šilčiau.
Alpinariumo įrengimas
* PROJEKTAS. Alpinariumas ir vandens telkinėlis turi būti proporcingas viso sodo dydžiui.
* VIETA. Geriausiai tinka saulėta ir atvira. Tinka, pavyzdžiui, reljefo pakilimas arba šlaitas prie tvenkinio, netinka lyguma.
* KALVELĖS ŠLAITAS. Supilamas iš dirvožemio, akmenų ar uolų fragmentų. Kalvelės apačia supilama iš plytgalių ir įvairių statybinių nuolaužų, kurios bus puikus drenažas, būtinas kalnų augalams. Ant viršaus pilamas dirvožemis. Tinka žemė, iškasta įsirengiant tvenkinėlį.
* IZOLIACIJA. Alpinariumo dalis arčiausiai vandens telkinėlio izoliuojama (pavyzdžiui, akmenų sluoksniu), kad vanduo neardytų šlaito ir neskalautų šaknų.
* SUBSTRATAS. Puikiai tinka smėlėtai molingas dirvožemis - pralaidus vandeniui ir pakankamai derlingas. Prieš tai išrinkti augalų liekanas.
* DIRVOŽEMIO pH. Priklausomai nuo sodinamų augalų poreikio dalį dirvožemio galima parūgštinti – ją sumaišyti su aukštapelkių durpėmis, taip pat pridėjus kalkių nušarminti ar padaryti neutralios reakcijos. Supylus šlaitą reikia palaukti kelias savaites, kad dirvožemis šiek tiek suslūgti.
* AKMENYS. Gražiausiai atrodo įvairių dydžių plokščios uolų ir akmenų nuolaužos. Taip pat tinka laukuose surinkti rieduliai ir vandens nugludinti akmenys iš upių. Jie dėliojami sluoksniais ir užpilami dirvožemiu iki trečdalio aukščio. Taip sukuriamos akmeninės „lentynos“ ir plyšiai, o juose vietelės - kur vėliau bus pasodinti augalai. Visose šiose vietose privalo būti geras drenažo sluoksnis, pavyzdžiui, žvyro.
* PRIEŽIŪRA. Sodinami augalai ir gausiai laistomi. Ravimos piktžolės.
ALPINARIUMO AUGALAI
Saulėta vieta, šarminis dirvožemis:
Kalninis perluotis (Anthyllis montana), krunė (Asperula hirta), alpinis astras (Aster alpinus), glažutė (Cerastium alpinum), gajoji anksta (Draba aizoides), aštuonikė driada (Drias octopetala), snaputis (Geranium dalmaticum), krekesas (Globularia), šliaužiančioji guboja (Gypsophila repens), alpinė liūtpėdė (Leontopodium alpinum), putoklis (Saponaria x oliviana), tankialapis šilokas (Sedum dasyphyllum), šilropė (Sempervivum), naktižiedė (Silene alpestris).
Drėgna vieta, derlingas, humusingas dirvožemis:
Stambialapė brunera (Brunnera macrophylla), kreisvė (Crepis aurea), Houttuynia cordata, šilkažiedė gaisrena (Lychnis flos - cuculi), puikūnas (Mimulus), pelkinė mandrauninkė (Parnassia palustris), dantytalapė raktažolė (Primula denticulata), japoninė raktažolė (P. japonica), P. rosea.
Rūgštus dirvožemis:
Adonis (Adonis amurensis), kalninė arnika (Arnica montana), gencijonas (Gentiana verna), gencijonas (G. sino – ornata), Lewisia, raktažolė (Primula minima), alpinė soldanelė (Soldanella alpina).
