Šimtukininkai prisipažino labiausiai bijoję vieno egzamino

Šiemet 31640 abiturientai rinkosi laikyti valstybinius brandos egzaminus. Iš jų 1933 mokiniai iš viso gavo 2424 šimtukus. Valdovų rūmuose vykusioje ceremonijoje buvo pagerbti absolventai, kurie gavo 3 ir daugiau šimtukų. Tarp jų ir vienintelė 5 šimtukus gavusi Vilniaus Gabijos gimnazijos absolventė, kuri dar nežino, kur studijuos.

4 šimtukai ir 16 balų iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino

„Iš Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino gavau 16 balų“, – ceremonijos metu DELFI sakė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos absolventas Liudvikas Lazauskas. Vaikinas šimtukus gavo iš matematikos, informacinių technologijų bei anglų kalbos egzaminų.

Nors lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatas nedžiugina, vaikinas neslepė šypsenos ir tikino, kad negalėtų girtis ir sakyti, kad buvo vertas aukštesnio rezultato. „Mano gebėjimai atitinka rezultatus. Galbūt man sunku reikšti mintis raštu ir šioje disciplinoje trūksta taisyklių. Nepasakyčiau, kad lietuvių kalbai skyriau daug dėmesio. Truputį gailiuosi, nes lietuvių kalbos egzaminą išlaikiau prasčiausiai iš klasiokų“, – teigė absolventas.

Vaikinas pasirinko tęsti mokslus Nyderlanduose – studijuos Informacines technologijas Delftos technologijų universitete. Apie studijas Lietuvoje, L. Lazauskas tikino net nepagalvojęs – vaikinas nori išbandyti tarptautinę aplinką. „Nyderlandus pasirinkau dėl prieinamos kainos. Kokybė taip pat nėra prasta, daugelis Nyderlandų universitetų patenka į 200-300 geriausių pasaulio universitetų reitingą“, – teigė jis.

Vaikinas pamena, kad tėvai labiausiai džiaugėsi pirmuoju šimtuku, o vėliau jau nesistebėjo. „Pirmas šimtukas yra svarbiausias. Tai įrodymas, kad kažką moki tobulai“, – DELFI sakė jis.

Pasiteiravus, ką L. Lazauskas šiandien mano apie matematikos egzaminą, vaikinas akimirką nutyla. „Aš mėgstu matematiką ir išsprendęs uždavinį tikiuosi gražaus atsakymo, o ne šaknis iš trijų. Matematikos egzaminas buvo painus. Nesakysiu, kad jis buvo blogas, bet tinkamas žodis būtų šlykštus“, – pamena šimtukininkas.

Nežino, ar grįš

Lazausko bendrakursiu bus ir kitas šimtukininkas: Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos absolventas Evaldas Latoškinas. Vaikinas šimtukais išlaikė matematikos, anglų kalbos bei informacinių technologijų egzaminus. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas vilniečiui nebuvo itin sunkus – E. Latoškinas surinko 91 balą. „Esu labai patenkintas rezultatus, gavau daugiau nei tikėjausi. Lietuvių egzaminą sunku išlaikyti. Jis vertinamas labai subjektyviai, jį sunku logiškai išmąstyti“, – atviravo absolventas.

E. Latoškinas tikino, kad Nyderlandus pasirinko dėl geros studijų kainos – 2 tūkstančiai eurų metams. Pasiteiravus, ar jis planuoja grįžti po studijų į Lietuvą, vaikinas teigia, kad šiai dienai atsakymo neturi.

„Gal grįšime. Tikiuosi, kad sugrįšime“, – tsakė studijas Anglijoje pasirinkusi Daniela iš Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos. Anglijoje ji ketina studijuoti Politiką, ekonomiką ir filosofiją. Mergina teigė, pasirinkusi Angliją, nes Lietuvoje tokių studijų nėra. „Lietuvoje gali visus šiuos dalykus studijuoti atskirai, o ne kartu. Šimtukininkai šimtukus gauna neatsitiktinai. Todėl ir ieško prestižinių universitetų, specialybių“, – apie savo pasirinkimą studijuoti užsienyje pasakojo mergina.

Bijojo rezultatų

Danielai antrino ir Juliaus Janonio gimnazijos absolventė Patricija Mendelytė. „Kad gaučiau šimtukus dirbau nuo 9 klasės. Nebuvo, kad paskutinį mėnesį sugalvojau mokytis ir siekti šimtukų. Bet nelabai jų ir siekiau, siekiau mokslo. Šimtukai priklauso nuo asmeninio darbo ir sėkmės“, – sakė P. Mendelytė. Absolventė tęs studijas Edinburgo universitete, studijuos chemiją.

Anot jos, į sprendimą emigruoti aplinkiniai reagavo įvairiai: vieni gyrė, kiti bandė atkalbėti. P. Mendelytė tikina, kad daugelis šimtukininkų į studijas užsienyje žiūri kaip į dar vieną iššūkį, o iššūkius jie mėgsta. „Yra noras siekti aukštumų. Stojimas į užsienį yra išbandymas: ar įstosi, ar adaptuosiesi, ar gerai seksis“, – teigė mergina.

Esą jai daugiausiai nerimo kilo dėl Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų. Mergina pamena, kad net nežinojo, ar gaus 50 ar 90 balų.

Panašiai apie lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą atsiliepė ir iš matematikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos egzaminų šimtukus gavęs Ernestas. Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientas tikino, kad bijojo egzamino rezultatų, todėl stojo į universitetą Anglijoje. „Studijuosiu ekonomiką Lankasterio universitete. Jį pasirinkau atsižvelgdamas į reputaciją, reitingus ir studnetų atsiliepimus“, – teigė jis.

Vienintelė tokia Lietuvoje

Daugiausiai dėmesio susilaukė 5 šimtukus gavusi absolventė. „Dideliu darbu, ryžtu ir kantrybe yra įmanoma pasiekti viską“, – stovėdama ant pakylos sakė Rūta Leiputė. Ji vienintelė absolventė, kurios matematikos, informacinių technologijų, istorijos, anglų kalbos bei geografijos egzaminų rezultatai buvo įvertinti šimtukais.

R. Leiputė kalbėdama pabrėžė, kad švietimo tobulinimas turėtų tapti prioritetine valstybės veiklos sritimi. „Be tinkamo ugdymo neturėsime ir sąmoningos visuomenės. Norint pakelti mokytojo prestižą, neužtenka didinti algas. Reikia rūpintis pastoviu kvalifikacijos kėlimu, domėtis tarptautinėje praktikoje pritaikytais edukaciniais metodais. Būtų galima peržiūrėti teorinių žinių ir praktinių gebėjimų balansą, pergalvoti, sakyčiau, kiek ideologizuotą humanitarikos dėstymą“, – teigė šimtukininkė.

Ji taip pat nepraleido progos paminėti ir rūpinimosi jaunuolių emocine sveikata klausimą „Su psichologiniais sunkumais mokykloje susiduria ne maža dalis moksleivių. Tarp jų ir gabūs mokiniai, patiriantys didelį stresą, nepasitikėjimą savimi dėl kartais per didelio perfekcionizmo. Tai itin ryšku prestižinėse mokyklose ir universitetuose“, – teigė ji. R. Leiputė tikina pasirašiusi sutartį su Vilniaus universitetu, tačiau dar vis laukia stojimo rezultatų iš Anglijoje esančio universiteto.

Ji ne viena absolventė, kurios žvilgsnis nukreiptas į Didžiąją Britaniją: net keturi absolventai įvertinti 4 šimtukais tikina studijuosiantys Kembridžo universitete.

Ceremonijos metu buvo pagerbti ne ir tarptautinio bakalaureato ir profesinio mokymo įstaigų geriausieji absolventai. „Įgijau barmenės-padavėjos specialybę. Į profesinę mokyklą mokytis išėjau po 10 klasės. Turiu vyresnę sesę, jai nepavyko įstoti. Apimta baimės, kad ir man nepavyks, išėjau į profesinę mokyklą. Savo sprendimo visai nesigailiu. Žmonės stebėjosi, klausė, kodėl su gerais pažymiais einu į profesinę mokyklą. Jei blogai būčiau mokiusis, tai šiandien čia nestovėčiau“, – teigia Alytaus profesinio rengimo centro absolventė Brigita Jušinskaitė.

Mergina tikino, kad baimės jau nebeliko ir ji tęs studijas kolegijoje.

Laukia permainos

Pagerbimo ceremonijoje dalyvavęs Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis palinkėjo absolventams studijuoti jiems patinkančius specialybes, o ne rinktis tas, kurios viešojoje erdvėje yra įvardytos kaip pelningiausios ar paklausiausios.

Anot jo, absolventų gauti įvertinimai yra ne sėkmės, o nuoseklaus ir kruopštaus darbo ir pastangų rezultatas.

Jam pritarė ir Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Rezultatą lemia mokinių pasirengimas, užduotys ir gebėjimas susitvarkyti su stresu. Kaip ir pernai, taip ir šiemet šimtukininkų turime iš įvairių savivaldybių“, – tikino ministrė.

DELFI J. Petrauskienė patikino, kad kitais metais bus naujovių: dalis egzaminų įvertinimų bus perkelti į elektroninę erdvę bei mokiniai galės anksčiau pasirinkti, kokius egzaminus laikys.

„Priėmimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis pasirinko studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dalis stoja į užsienio. Tai nėra blogai, jei yra galimybė įgyti kitokių žinių, pasirinkti pačias stipriausias pasaulyje aukštąsias mokyklas“, – kalbėdama apie absolventų pasirinkimus teigė ministrė.