Pražūtingus vaistus skyrė nenustačiusi diagnozės
Skaudžią netektį Gintarė Vyšniauskaitė išgyveno prieš keletą mėnesių, nors to pamiršti negali iki šiol. Tąkart namo grįžusią ir vos duris pravėrusią merginą pasitiko svirduliuojantis jos augintinis, prancūzų buldogas Grantas. Ant kojų negalintį pastovėti gyvūną šeimininkė vos spėjo sugauti, kai šis nesėkmingai mėgino lipti laiptais.
Nuvykus į veterinarijos kliniką, G. Vyšniauskaitę ir kartu vykusią jos mamą nustebino gydytojų elgesys, kuris Granto šeimininkėms pasirodė netinkamas. Gyvūnui jos atliko kraujo tyrimus, paklausė širdelės ir patikino, kad viskas gerai – čia turbūt „kažkoks virusiukas“, kaip pamena jas sakant G. Vyšniauskaitė.
„Pradėjo leisti „Realanium“ vaistus. Mano mama sako: palaukite, juk čia stiprūs raminamieji. Juk gyvūnas ir taip alpsta! Jos patikina, kad viskas bus gerai, tik leiskit jam judėti. Po stiprių raminamųjų! Davė keletą vaistų leisti namuose 4 dienas, o po to pasirodyti jų klinikoje. Grįžome namo ir šunelis mirė po 2 valandų“, – su skausmu prisimena ji.
G. Vyšniauskaitė su mama nerimavo, kad dėl to greičiausiai kalta „Realanium“ dozė, skirta nenustačius tikrosios augintinio diagnozės. Juk „kažkoks virusiukas“ - ne ta diagnozė, kuriai būtų skiriami tokie stiprūs raminamieji.
„Galvojom daryti skrodimą ir išsiaiškinti tiesą, bet taip jį mylėjom, jog nenorėjom, kad jį kas nors taip pjaustinėtų. Juk tai augintinio nebeprikels. Nesuprantu, kodėl gydytojos negalėjo atsiprašyti, kad nežino, kas yra augintiniui, ir pasiūlyti važiuoti kitur. Šiuo atveju suleido bet kokius vaistus ir mes iki šiol galvojame, kad jie kalti dėl to, kaip viskas baigėsi“, – aiškina ji.
Po kurio laiko toje pačioje klinikoje nukentėjo ir Gintarės kaimynė. Nuvežus šunytę pas gydytoją, ši rekomendavo išoperuoti kalytei gimdą. Tačiau jau kitą dieną po operacijos kalytė buvo nebegyva.
Klinikos atsakas: kreiptąsi pavėluotai
Susisiekus su šeimininkės įvardinta klinika, jos atstovai paaiškino, kad diagnozės, gydymo schemos yra paremtos moksliniais tyrimais ir patirtimi, kurias taiko veterinarijos gydytojai savo praktikoje.
Anot jų, atvykus šeimininkui su augintiniu, po pirminės apžiūros, jis supažindinamas su gydymo eiga ir procedūromis. Taip pat informuojamas apie galimas ligos pasekmes ar komplikacijas.
„Pablogėjus augintinio būklei, atsakingi šeimininkai nedelsiant kreipiasi į veterinarijos gydytoją. Apgailestaujame, bet būna atvejų, kuomet savininkai kreipiasi į kliniką pavėluotai, gyvūnui esant kritinės būklės.
Granto situacijoje, šeimininkė į mus kreipėsi, kuomet šuniukas buvo labai silpnas, svirduliuojantis, su nistagmomis akyse, keletą dienų neėdęs ir nelakęs. Jo būklė buvo kritinė. Po atliktos apžiūros ir tyrimų buvo nustatytas virusinis susirgimas – vestibuliarinis neuritas. Paskirti vaistai, mažinantys simptomatiką. Šuniukas išleistas į namus stebėjimui“, – teigia veterinarijos klinikos atstovai.
Kraujuojantį šunį gydytoja pasiūlė priimti po kelių valandų
Gintarė Nečitailo taip pat pasipiktino tuo, kaip su jos augintiniu buvo pasielgta veterinarijos klinikoje Alytuje. Savo istoriją ji paskelbė viešai feisbuko paskyroje. Dar vakar ji piktinosi, kad veterinarijos gydytoja negalėjo pasakyti, ko suleido sergančiam šuniukui, kuris po vaistų dozės pradėjo kraujuoti ir galop neišgyveno.
„Visą naktį dėjau kompresus, kad nukristų temperatūra, o tik atsikėlęs jis pradėjo kraujuoti. Per tris kambarius ėjo kraujo balos. Tai tu, šundaktare, atsakyk, ar taip atrodo sveikstantis šuo? Paskambinę paklausėm, ar čia normalu – tu pasiūlei atvažiuot pusę penkių. Tu juokauji? Iki to laiko šuniukas gali nukraujuoti. Šuniukas keliauja pas kitą veterinarą, tačiau miela gydytoja nesugebėjo pasakyti, ką suleido“, – piktinasi G. Nečitailo.
Moteris atsidūrė beviltiškoje situacijoje: ieškojo kito galinčio priimti gydytojo, tačiau šie arba atostogavo, arba negalėdavo skubiai priimti. O šuneliui, kuris gausiai kraujavo, skubios pagalbos reikėjo nedelsiant.
G. Nečitailo teigia, kad po šio įvykio ji kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir išgirdo, kad skundų, susijusių su šia gydytoja, jie yra gavę ne vieną, todėl pasiūlė parašyti pareiškimą policijoje.
Vilnietė Aida Grabauskaitė taip pat yra susidūrusi su veterinarijos klinikų aplaidumu. Laimei, jos atveju už klinikoje padarytas klaidas neteko sumokėti augintinio gyvybe, tačiau moteris tikina, kad iki to trūko visai nedaug.
Moteris – biologė, todėl vienąkart pastebėjusi, kad gyvūnui operacija atliekama be nuskausminamųjų, tučtuojau pareikalavo juos panaudoti. Jos akimis, procedūra buvo tikras gyvūno kankinimas.
Kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje?
Nors gyvūno neprikelsite iš numirusiųjų, tačiau, įtarę žalingą gydytojų darbą, galite apsaugoti kitus šeimininkus nuo panašaus likimo. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad kilus įtarimams, būtina apie tai pranešti VMVT.
Dėl tokių atveju bendra tvarka savininkas gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su pranešimu apie gyvūnų gerovės pažeidimą, nurodydamas visas aplinkybes, veterinarijos gydytojo kontaktus, pridėdamas kopijas turimų dokumentų. Gali kreiptis elektroniniu paštu info@vmvt.lt arba užpildyti pranešimo formą internete.
„Gavę pranešimą VMVT turi tirti, vykti tikrinti veterinarijos gydytojo veiklą ir informuoti pranešėją apie patikrinimo rezultatus. Mano praktikoje buvo keletas atvejų, tačiau jų nėra daug. Kompensacijos savininkas gali kreiptis per teismą, civiline tvarka. Tam jis turės įrodyti, kad gydytojas atliko savo darbą netinkamai, ko pasekoje gyvūnas mirė. Čia kaip ir su žmogaus gydymu ir mirtimi. Savininkas turi turėti atliktą gyvūnų patologinį tyrimą ir išvadą dėl gyvūno mirties priežasties“, – teigia B. Kymantaitė.
