Kartu su Rusijos rinktine prezidentūroje šeštadienį viešėję ir iš Vladimiro Putino rankų garbės diplomus atsiėmę G. Staučė ir P. Granero vieninteliai negavo šios šalies sporto treneriams skirtų regalijų.
Vyriausiajam treneriui Stanislavui Čerčesovui, asistentams Miroslavui Romaščenkai ir Vladimirui Panikovui buvo suteikti nusipelniusių Rusijos trenerių, komandos žaidėjams – sporto meistrų vardai. Rusijos įstatymai numato tokias regalijas tik šios šalies piliečiams.
Nusipelniusių Rusijos sporto meistrų ir nusipelniusių trenerių ordinų įteikimo ceremonija vyko Sporto ministerijoje. G. Staučė į ją pakviestas nebuvo. Garbės ženklus futblininkams ir trenerių štabui įteikė ministras Pavelas Kolobkovas.
Rusijos žiniasklaida klausia, kodėl tuomet nusipelniusiais Rusijos treneriais tapo du olandai – buvęs nacionalinės ekipos vedlys G. Hiddinkas ir buvęs „Zenit“ komandos strategas Dickas Advocaatas.
Tokie patys titulai suteikti Rusijos dziudo rinktinės treneriui italui Ezio Gambai (2015 metais), Vokietijos pilietybę turinčiam latviui Olegui Znarokui ir latviui Harijsui Vitolinšui (2013 metais), treniravusiems Maskvos „Dinamo“ ledo ritulio komandą, nacionalinės moterų tinklinio ekipos vedliui italui Giovanni Caprarai (2008 metais) ir Izraelio pilietybę turinčiam amerikiečiui D. Blattui, 2007 metais su Rusijos krepšinio rinktine laimėjusiam Europos auksą.
Panašu, kad kol kas tiesaus atsakymo, kodėl abu FIFA 2018 turnyro šeimininkų trenerio štabo nariai negavo šio titulo, nežino ir patys rusai.
Rusijos rinktinė ne tik pirmą kartą per 32-ejus metus apskritai prasibrovė į pasaulio čempionato atkrintamąsias varžybas, bet jose dar ir kaip reikiant patriukšmavo – išmetė už borto 2010-ųjų čempionę Ispaniją, o ketvirtfinalyje tik po 11 metrų baudinių dramos nusileido būsimai finalininkei Kroatijai.
Bet kokiu atveju visa šalis iki šiol šlovina Rusijos futbolininkus, kurie prieš turnyrą pagal FIFA reitingą buvo priešpaskutiniai tarp visų 32 dalyvių.
Po itin sėkmingo rusų pasirodymo šalies futbolo federacija žaibiškai pratęsė sutartis su visais pagrindiniais šio pasiekimo architektais – dvejų metų sutartį su galimybe ją prailginti dar dvejiems metams pasirašė 54-erių specialistas S. Čerčesovas ir visi jo asistentai, įskaitant ir G. Staučę.
