Tarp Šveicarijos ir Austrijos įsikūrusios Lichtenšteino valstybės garsiausias futbolo klubas „Vaduz“ ketvirtadienį vakare kibs į atlapus šalies vicečempionui „Žalgiriui“: abu klubai dvejų rungtynių serijoje sieks bilieto į trečią Europos lygos atrankos etapą.
Vietą Europos lygos varžybose „Vaduz“ užsitikrina dalyvaudama Lichtenšteino taurės varžybose. Šio taurės turnyro nugalėtojai patenka į UEFA Europos lygos turnyrą, o „Vaduz“ šią teisę per paskutinius 20 metų iškovojo 19 kartų.
Apskritai pagal šią statistiką „Vaduz“ klubas yra pasaulio rekordininkas – šalies taurę iškovojo net 46 kartus.
Prie rekordinių pergalių praėjusio dešimtmečio pradžioje svariai prisidėjo ir puolėjas iš Lietuvos V. Šlekys. Lichtenšteino klubui jis atstovavo 2000-2004 metais, per tą laiką sužaidė 86 rungtynes, pelnė 16 įvarčių ir džiaugėsi penkiais iškovotais taurės titulais.
Dabartinėje „Vaduz“ komandoje yra futbolininkas, kuris aikštėje kamuoliu dalinosi su V. Šlekiu – tai 36-erių saugas Franzas Burgmeieris.
46-erių lietuvį turėtų prisiminti ir Franzo brolis Patrickas Burgmeieris, kuris su V. Šlekiu žaidė 2001-2002 metais. Baigęs karjerą gynėjas prisijungė prie Lichtenšteino klubo ir dabar užima sporto direktoriaus poziciją.
„Su jais susirašome, buvome ne kartą susitikę. Prieš porą metų buvo susirinkę „Vaduz“ veteranai, žaidėme draugiškame turnyre, susitikau buvusius komandos draugus. Ryšiai išlikę“, – pasakojo buvęs Lichtenšteino legionierius iš Lietuvos.
Bet laiką Lichtenšteine primena ne tik draugai, pergalės ir pelnyti įvarčiai, bet ir likę randai ant veido: 2003-iųjų vasario 28-ą dieną futbolininkas gali laikyti antruoju gimtadieniu.
Tąsdien prieš daugiau nei 15 metų lietuvis kartu su komandos draugu Marzio Morocutti pateko į tragišką avariją: sportinis „Mazda“ automobilis didžiuliu greičiu rėžėsi į gatvėje stovėjusį autobusą.
29-erių Italijos ir Šveicarijos pilietybes turėjęs atletas žuvo vietoje, o diržo neprisisegęs lietuvis išskriejo pro priekinį langą. Atvykę medikai sraigtasparniu sąmonės netekusį ir stiklo šukių sužeistą V. Šlekį nugabeno į artimiausią Austrijos ligoninę.
„Pasisekė… Galima sakyti, turiu du gimtadienius“, – atsiduso panevėžietis.
„Iš pradžių buvo labai sunku. Nelaimę primena likę randai… Svarbiausia, kad gyvas.
Važiavome po vidurnakčio. Nežinau, kas nutiko, sėdėjau automobilio gale, miegojau. Galbūt ir Marzio tą akimirką užsnūdo, nepamatė stovinčio autobuso ir automobilis rėžėsi į jį“, – pasakojo V. Šlekys, atskleidęs, kad tą vakarą abu vartojo alkoholio.
Žuvęs italas paliko besilaukiančią žmoną ir ketverių metų dukrelę.
Iš komos pabudęs lietuvis iš pradžių negalėjo prisiminti, kas tą lemtingą naktį vairavo automobilį.
V. Šlekiui tragišką naujieną apie žuvusį komandos draugą pranešė jo buvusi žmona Jurgita. Futbolininką stipriai sukrėtė ši žinia: nusiplėšė šalia pritvirtintas lašelines, pašoko iš lovos.
Lietuvis neteko gero bičiulio: „Vaduz“ klube abu žaidėjai puikiai sutarė ir tapo draugais.
Tikras stebuklas, po tokio smūgio V. Šlekys išvengė labai rimtų sužeidimų, o po poros reabilitacijos mėnesių puolėjas grįžo į aikštę ir pirmose rungtynėse pelnė du svarbius įvarčius.
„Buvo tokia sistema, kad keturios pirmos čempionato komandos kovojo atkrintamosiose dėl patekimo į aukščiausią lygą. Laimėjome 4:2 ir pelniau 2 įvarčius.
Neįtikėtina, kad po žiaurios autoavarijos, kurios metu žuvo mano komandos draugas, vėl galėjau žaisti futbolą, – teigė V. Šlekys. – O tai, kad ir vėl mušiau įvarčius, teikė dar daugiau džiaugsmo.“
Nustebino „Vaduz“ pergalė prieš bulgarus
Į Šveicariją 1993 metais atvykęs perspektyvus puolėjas iš Lietuvos visą karjerą užsienyje tęsė Alpių regione, žaidė Šveicarijos aukščiausioje ir antroje lygose, atstovavo Lichtenšteino klubui, metus praleido Austrijoje.
Į „Vaduz“ klubą Lichtešteine V. Šlekys persikėlė iš Šveicarijos klubo FC „Wil“, kuris 2000-aisiais rungtyniavo antroje lygoje.
„Pasirašiau naują sutartį su FC „Wil“ klubu, bet pasikeitė vyr. treneris . Po pusmečio pranešė, kad esu nereikalingas jo schemoms. Teko palikti klubą, tačiau labai dėl to nesijaudinau. Geras sąlygas siūlė „Vaduz“ klubas, kurio pasiūlymą ilgai nedvejodamas ir priėmiau“, – pasakojo V. Šlekys.
„Lichtenšteine buvo labai gerai, vienas geresnių karjeros etapų. Man atvykus, klubas varžėsi dar trečioje pagal pajėgumą lygoje. Po metų pakilome į antrą divizioną.
Taip, iškovotos penkios Lichtenšteino taurės, tačiau jų finaluose intrigos nebuvo, žaisdavome su 3-4 lygos mėgėjų klubais, kuriuos nesunkiai įveikdavome. Dabar gal situacija kitokia, kažkuriais metais finalas buvo ir pralaimėtas“, – prisimena V. Šlekys.
„Prieš sezono pradžią bendravau su F. Burgmeieriu, pasakojo apie komandą, šiemet „Vaduz“ įsigijo gerų žaidėjų, sezoną Šveicarijos antroje lygoje pradėjo pergale 3:1. „Žalgiriui“ lengva nebus, tą įrodo ir bulgarų nesėkmė, kuri mane nustebino.
Nemaniau, kad „Vaduz“ įveiks Sofijos „Levski“ klubą ir pateks į antrą atrankos etapą“, – kalbėjo panevėžietis, kuris ketvirtadienį vakare ketina atvykti į LFF stadioną.
Pirmoji „Žalgirio“ ir „Vaduz“ akistata vyks Vilniuje, liepos 26 d., rungtynės prasidės 20 val. Lietuvos laiku.
