Universitetų internetiniuose puslapiuose, interviu su mokslininkais ar sėkmingais verslininkais galima rasti daug užuominų apie tai, kokios profesijos ateityje bus itin paklausios. Bene lengviausiai jas kategorizuoti būtų galima išskiriant į dvi sritis. Pirmųjų profesijų poreikis užgimsta dėl technologinės pažangos. Antrųjų – dėl demografinės situacijos.
Senėjanti visuomenė Vakarų pasaulyje ir toliau išlaikys augantį poreikį sveikatos apsaugos, priežiūros sektoriaus specialistų. Ir net jei dalis gydymo ar priežiūros paslaugų bus automatizuotos, tam vis vien reikės žmogaus rankų, kurios prižiūrėtų ir valdytų gydymo įrenginius.
Kita sritis, kurioje tam tikros srities specialistų poreikis kis ir nuolat užgims naujos profesijos, – vedama pažangos technologijose.
Nuo kosmoso gidų iki žmogaus kūno dizainerių
Pernai paskelbtame paklausiausių profesijų ateityje dešimtuke portale cnbc.com pirma vieta atitekusi išmaniųjų telefonų programėlių kūrėjams. Toliau vardijamos kompiuterinių sistemų analitiko, slaugytojo, kineziterapeuto, sveikatos paslaugų vadybininko, dantų higienos specialisto, rinkos tyrimų analitiko, asmeninio finansų konsultanto ir šnekamosios kalbos patologo specialybės. Verta paminėti, kad šis sąrašas sudarytas atsižvelgiant į JAV demografinę ir rinkos situaciją.
Panašius ateityje ypač paklausius specialistus įvardija ir portalas salary.com. Čia daugiausiai dėmesio, kalbant apie ateitį, skiriama sveikatos apsaugos sričiai, informacinėms technologijoms, alternatyviajai energetikai, tarptautinei teisei, turinio kūrimui, rinkodarai, finansų analizei.
Didžiojoje Britanijoje įsikūręs Kento universitetas taip pat skelbia, kad didelis darbuotojų poreikis ateityje bus jaučiamas medicinos srityje – slauga, citogenetika, genetinės konsultacijos, biomedicininė inžinerija, kamieninių ląstelių tyrimai, protezų dizainas, dietologija, nanotechnologijos.
Kita sritis, kurioje įžvelgiamas didžiulis proveržis tolimesnėje ateityje, – kosmosas. Prognozuojama, kad atsiras tokios profesijos kaip gido paslaugos, kalnakasyba kosmose. Taip pat gali prireikti tokių specialistų kaip astrobiologijos ekspertai, kosmoso šiukšlių perdirbėjai.
Atsižvelgiant į socialinių tinklų vystymąsi, numatoma, kad populiarės tokios profesijos kaip įvaizdžio socialiniuose tinkluose kūrėjai bei gerintojai. Gali augti asmeninio įvaizdžio konsultacijų poreikis.
Robotikos srityje reikės daugiau robotikos inžinierių, robotų priežiūros specialistų, dronų valdytojų.
Tuo metu independent.co.uk išskiria profesijas, kurių populiarumas išaugs per ateinantį dešimtmetį ir ko galime tikėtis vėliau – po 2025 m. Artimesnėje ateityje didesnė paklausa numatoma virtualios aplinkos dizianeriams, technologijų etikos advokatams, laisvai samdomiems bio–programišiams, daiktų interneto duomenų kūrėjams. Žiūrint į tolimesnę ateitį kalbama apie atsirasiantį kosmoso gidų, asmeninio turinio kuratoriaus, gamtinės aplinkos atkūrimo planuotojo, atsinaujinančios energetikos inovatoriaus, žmogaus kūno dizainerio poreikį.
Siūlo nesivaikyti madų
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus, kalbėdamas apie darbo jėgos poreikį, pastebėjo, kad Lietuvoje, kaip ir likusiame pasaulyje, ir toliau išliks IT sektoriaus specialistų poreikis.
K. Šetkaus teigimu, jaunoji karta jau supranta, kad šiais laikais vien baigti studijas nepakaks. Dėl greitai besikeičiančio pasaulio per karjerą gali tekti keisti profesiją ir vėl mokytis iš naujo ne vieną ir ne du kartus.
„Todėl vis svarbesniais tampa suaugusiųjų mokymas ir persikvalifikavimas. Žinių gilinimas įgauna didžiulį pagreitį, ko galbūt anksčiau tiek nebuvo pastebima“, – įžvelgė pašnekovas.
Pasak jo, specializacijos įgūdžių gilinimo ar persikvalifikavimo svarbą vis labiau supranta ir darbdaviai, kurie vis dažniau siunčia darbuotojus į mokymus.
„Jaunimas jau pakeitęs mąstymą, kad vienos profesijos ar įgūdžių visai karjerai neužteks. Universitetai taip pat keičiasi. Žinoma, norėtųsi, kad jie keistųsi greičiau, nes tarpdisciplininių specialybių dar vis labai trūksta, nors informacijos apie tai viešojoje erdvėje jau yra“, – pastebėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie gyvybės mokslų studijas, K. Šetkus nebuvo toks kritiškas universitetams. Čia jis mato aukštųjų mokyklų didelį įdirbį: „Žinoma, visada norisi, kad būtų kuo daugiau studentų šioje sferoje, bet verslas yra pakankamai patenkintas studentų paruošimu ir kiekiu. Manau, kad šioje srityje plėtotė tiek mokslo, tiek specialistų skaičiaus vyksta panašiu greičiu“.
MITA direktorius taip pat pabrėžė, kad kartu su darbo rinka keičiasi ir pačios aukštosios mokyklos: universitetai tampa paslaugų teikėjais, bando numatyti darbo rinkos poreikius.
Pasiteiravus, kaip mokyklą baigiančiam jaunuoliui teisingai numatyti, ar jo pasirinkta specialybė bus paklausi po studijų baigimo ir vėliau, K. Šetkus patarė dabartinių madų nesivaikyti.
„Esu prieš patarimus moksleiviams, kokią specialybę rinktis. Šiame amžiuje galima labai lengvai klysti spėjant, kas bus. Sakyčiau, kuo mažiau sekti madas, o studijuoti ten, kur iš tiesų patinka ir nebijoti, jei šiandien ta profesija yra ir ne pati populiariausia, bet gal po dešimties metų viskas pasikeis. Svarbiausia, kad jaunuoliui pasirinkta profesija būtų maloni. Kiekviena specialybė reikalinga ir jei atsistoji į sau tinkamas vėžes, tai būsi geras ir paklausus specialistas“, – komentavo jis.
Populiariausių dešimtuke – naujas žaidėjas
Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos (INFOBALT) direktorius Paulius Vertelka pasakojo, kad nuolat atliekamos darbdavių apklausos jau dabar rodo pokyčius paklausiausių specialybių srityje.
Pagal prieš pusmetį paskelbtą profesijų, kurių darbuotojų reikės daugiausiai iki 2020 m., pirmąsias vietas užima programuotojai, jaunesnieji programuotojai, IRT konsultantai, vyresnieji programuotojai, projektų vadovai, testuotojai, vartotojo sąsajų kūrėjai, sistemų architektai, informacijos saugumo administratoriai, informacinių sistemų grafikos dizaineriai.
Šioje vietoje P. Vertelka taip pat paminėjo tarpdiciplininių programų poreikį aukštojo švietimo institucijose.
„Esmė ta, kad technologijos, kurios įsigali pasaulyje, kuria didesnį poreikį žmonių, kurie gali jas kurti pažangesnes. Tam tikrą dalį vejasi robotizacija ir paprastesnes užduotis ilgainiui periminės robotai. Kuo toliau, tuo labiau žiūrime kūrybingumo keliu. Tarpdisciplininiu žvilgsniu matome problemas, kurių negali išspręsti robotai“, – pokalbį tęsė pašnekovas.
Pasak P. Vertelkos, savybės, kurių reikės iš specialistų, o robotams jas įgyti dar prireiks nemažai laiko, yra kritinis mąstymas, komandinis darbas, emocinis atpažinimas ir emocijų valdymas. „Būtent darbuotojų su šiomis savybėmis reikės rinkoje, todėl svarbu jas ugdyti“, – pridėjo jis.
Ar Lietuvos aukštojo mokslo sistema spėja prisitaikyti prie kintančių rinkos tendencijų? P. Vertelka pripažįsta, kad tai – didelis iššūkis mūsų švietimo sistemai.
„Technologijų pasaulis juda gerokai sparčiau už įstatymų bazes, už švietimo sistemos pokyčius. Tyrimų pagalba ir siekiame švietimo sistemai parodyti naujas tendencijas. Iššūkių labai daug ir jų bus, bet jie yra sprendžiami. Švietimo sistema taikosi, o finansavimas yra nukreipiamas į tas sritis, kuriose yra perspektyvų, yra ruošiamos naujos studijų programos, atsiranda tarpdiscipliniškumas. Pavyzdžiui, „fintech“ (red. finansinės technologijos) specialistus ruošianti programa“, – argumentavo INFOBALT vadovas.
Vis dėlto P. Vertelka pastebėjo, kad aukštojo mokslo iššūkis – spėti su besikeičiančiomis tendencijomis – persekioja institucijas ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje: „Sakyčiau, kad čia pasaulinis iššūkis spėti su technologijų pokyčiais, nes norint paruošti gerą specialistą reikia turėti kokybės standartus, o kai standartai kinta greičiau nei bėga metai, tampa labai sudėtinga parengti naujas programas. Vis dėlto manau, kad universitetai išliks labai svarbūs, nes jie suteikia reikiamus pamatus ir jie stengsis spėti lenktynėse“.
Reikės mažiau, bet profesionalesnių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandr Izgorodin teigė taip pat stebintis profesijų poreikio pokytį pramonės sektoriuje.
„Kai kurios tendencijos, kurios lemia paklausos pokytį pramonėje, jau dabar yra akivaizdžiai matomos. Pramonė išliks vienas iš didžiausių darbdavių ekonomikoje, kaip ir yra dabar, bet faktas, kad artimiausiu metu darbuotojų paklausa ir profesijų poreikis labai stipriai pasikeis“, – teigė jis.
„Paminėjau, tik labai svarbias mūsų eksporto partneres, bet tokių situacijų labai daug, kur labai stipriai keičiasi gamybos struktūra ir einama automatizavimo keliu. Kodėl mums tai svarbu? Jei žiūrėtume į mūsų pramonės struktūrą, Lietuvos pramonėje yra pakankamai daug įmonių, kurios neturi savo produkto, bet teikia gamybos paslaugas užsienio įmonėms. Kadangi šiuo metu mūsų partneriai pradeda eiti išmanios automatizacijos keliu, tai labai stipriai pakeis verslo santykius tarp europiečių gamintojų ir mūsų gamintojų“, – aiškino specialistas.
Jei Lietuvos įmonės neis tuo pačiu keliu kaip jų partneriai, po kelerių metų mūsų šiandieninės technologijos nebebus niekam reikalingos. O keičiantis įmonėms, keisis ir profesijų paklausa pramonėje.
„Reikės daugiau žmonių su IT, išmaniosios gamybos supratimu. Turėtų sumažėti poreikis nekvalifikuotai darbo jėgai, bet labai stipriai išaugti poreikis aukštos kvalifikacijos specialistams su tam tikrais informacinių technologijų įgūdžiais“, – įžvelgė A. Izgorodin.
Kad ateityje reikės vis mažiau darbuotojų, tačiau aukštesnės kvalifikacijos, rodo ir statistiniai duomenys. Kaip vardijo pašnekovas, prieš krizę Belgijoje dirbančiųjų dalis pramonėje nuo visų dirbančiųjų buvo 16 proc., dabar – 12 proc. Danijoje buvo 15 proc., dabar – 11 proc. Švedijoje buvo 14 proc., dabar – 10 proc. Tuo metu Lietuvoje gamybos apimtys yra apie 50 proc. didesnės nei buvo prieš krizę, bet pramonė tai sukuria su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi.
„Kas dar skatina įmones efektyvintis ir eiti skaitmenizacijos keliu? Vidiniai iššūkiai, demografinė situacija ir tai, kas susiję su darbo rinkos neatitikimu ir sunkiu darbuotojų suradimu. Pavyzdžiui, pramonėje pernai buvo 3,5 tūkst. darbo vietų. Pagal laisvas darbo vietas pramonė pernai buvo lyderė visoje ekonomikoje. Niekur kitur nebuvo tiek laisvų darbo vietų. Problema ta, kad šios darbo vietos yra sunkiai užpildomos. Jei imtume paskutinių penkerių metų duomenis, tai pramonėje laisvų darbo vietų skaičius išaugo 60 proc., o užimtų tik 12 proc. Vadinasi, pramonė Lietuvoje darbo vietas kuria penkis kartus greičiau nei jas užpildo. Tai yra ir problema, nes šiuo metu turime labai palankias sąlygas gamybos plėtrai, įmonės turi daug užsakymų, bet tam reikalingi darbuotojai, kurių sunku surasti“, – kalbėjo pašnekovas.
