Ežero vanduo išsiskiria ne tik ypatinga spalva, bet ir sūrumu. Žmonės tiki, kad jame ne ką mažiau mineralinių medžiagų nei garsiojoje Negyvojoje jūroje.
Sūrioji lagūna pietiniame Kersono regione traukia ne tik vietinius, bet ir turistus.
„Ateinu čia, kai turiu laiko. Ne dėl to, kad sustabdyčiau senėjimą. Mano darbe daug streso, o gamta ramina. Niekada nereikėjo jokių raminamųjų“, – sako Serhijus Kliščevskij, kaimo pirmininkas.
Kai kurie taip įtikėję ežero gydomosiomis savybėmis, kad sako reabilitacijai atvyko iš karto po ligoninėje atlikto operacijos.
Pasak mokslininkų, rožine spalva ežerą nudažo vandens augalai, kurie gali augti tik sūrioje aplinkoje. O vanduo toks sūrus, kad išlaiko besimaudančiuosius vandens paviršiuje.
Ežerą kasmet aplanko apie 10 tūkst. turistų. Vietiniai sako, kad lagūna atsiradusi, kai 1960-aisiais nukrito karinis lėktuvas ir atsirado 40 metrų pločio skylė, kuri vėliau nuo šalia buvusio Syvašo ežero užsipildė vandeniu. Pasak kitos legendos, ežeras yra senovės Lemurijsko jūros likutis.
Plačiau – Valdonės Rudenkienės reportaže.
