Maršruto kryptį padiktavo dviejų šviesuolių veikla Jungtinėse Amerikos Valstijose – profesoriaus Kazio Pakšto ir poeto Kazio Bradūno. Jie telkė išeivijos lietuvius, garsino Lietuvos vardą. Organizatoriai įsitikinę, kad jų pėdomis turime sekti ir šiandien.
Ekspedicijos vadovė G. Kynė teigia, kad jų pagrindinis tikslas – ne tik apkeliauti aplink pasaulį, bet ir garsinti Lietuvos, švenčiančios savo atkūrimo šimtmetį, vardą.
„Mes norime skleisti žinią apie save, apie lietuvius, kaip modernios valstybės gyventojus, gebančius saugoti savo tautiškumą. Norime stiprinti tautos tapatybę, kelti savivertę ir telkti užsienyje gyvenančius lietuvius, kad jie galėtų grįžti ir kurti savo šalyje“, – aiškina ekspedicijos vadovė.
Anot jos, svarbiausia yra tai, kad svetur gyvenantys lietuviai nepamirštų, kas jie yra. Anksčiau su kai kuriais Amerikoje gyvenančiais lietuviais, primiršusiais savo kalbą, G. Kynė bendraudavo anglų kalba. Tai, kad su kai kuriais iš jų ji pradėjo susirašinėti lietuviškai, G. Kynės manymu, yra pasiekimas.
Tuo metu G. Statinis teigia, kad į ekspediciją nereikėtų žiūrėti kaip į akciją, kurios metu emigravę lietuviai bus verčiami grįžti į Lietuvą.
„Mes tikrai neimsime už rankų, netempsime ir nemaldausime, kad sugrįžtumėte. Vien jau mūsų apsilankymas yra vidinio patriotiškumo pažadinimas. Ir nereikia sakyti, kad jūs sugrįžkite – jūs galite būti ir ten, bet išsaugokime lietuvybę. Nuvyksime paklausti, kaip jūs jaučiatės, kaip gyvenate, ar nepasiilgote Lietuvos, ar braukėt ašarą, kai giedojote tautišką giesmę liepos 6 dieną, o kodėl negiedojote? Lietuva prasideda mūsų širdyse“, – teigia G. Statinis.
Anot jo, iniciatyva įgyvendinama ekspedicijos forma, nes tokia veikla turi išliekamąją vertę, virsta dokumentiniais filmais bei gali būti sekama per žiniasklaidos kanalus.
Ekspedicijos globėja E. Bradūnaitė, ilgą laiką gyvenusi Havajuose, pastaruoju metu vis daugiau laiko praleidžia Lietuvoje ir teigia, kad likusį savo gyvenimą nori praleisti būtent čia. Nepaisant to, kad Kazio Bradūno dukra negimė Lietuvoje, jai jaučia stiprią trauką.
„Havajuose turime namus, kuriuos ketiname parduoti, tačiau su vyru žadame gyventi Lietuvoje. Kaip sakau – iki gyvos galvos. Havajuose atsiradau ieškodama lietuvio vyro, o jis te sėdėjo ir laukė lietuvaitės. Taip ir susipažinom. Kiti dažnai klausia – kaip tu čia dabar grįžti į Lietuvą? O vis dėlto, jaučiu labai didelę trauką. Tėvai įdiegė meilę Lietuvai, pagarbą jos istorijai ir pareigos jausmą“, – pasakoja ji.
Taip pat ji pabrėžia, kad pokario išeivija, išvykusi po Antrojo pasaulinio karo, buvo auklėta nepriklausomos Lietuvos dvasia, todėl jie saugojo stiprų patriotizmo jausmą, meilę tėvynei, kultūrai.
Daugiau apie ekspediciją išgirsite tiesioginės transliacijos įraše.
