Pacientų organizacijos sako nerimaujančios, koks bus pigesnių vaistų poveikis ir kokio dydžio priemokos. Vaistų gamintojai ir vaistinės teigia, kad kompensuojamųjų vaistų galutinį sąrašą gavo likus tik dienai iki jam įsigaliojant, todėl kai kurių medikamentų vaistinėse gali ir nelikti, o pigiausi vaistai gali pabrangti.
Asociacija „Gyvastis“ vienija sergančius inkstų ligomis, turinčius persodintus organus ar laukiančius transplantacijos. Asociacijos vadovė Aušra Degutytė sako, kad po transplantacijos pacientai vartoja iki 12 vaistų rūšių, o pakeitus kelis vaistus į pigesnius generinius gali atsirasti šalutinių poveikių.
„Jeigu žmogus kelis metus vartojo tuos etinius vaistus ir pakeičia į generinius, niekada nežinai, kaip pats organizmas sureaguos. Tie pakeitimai įtakoja – dažniausiai būna silpnumas, nevaldomas kraujospūdžio reguliavimas. Tų pojūčių tikrai yra. Jeigu kalbėti apie transplantuoto organo išgyvenamumą, tai šitas rodiklis tiktai pasijaus gerokai vėliau“, – teigia A. Degutytė.
Medikai taip pat sako, kad yra daug abejonių dėl naujajame sąraše esančių vaistų sudėties.
„Su mumis, kaip gydytojais profesionalais, endokrinologais, nebuvo tartasi ir mūsų nuomonės nebuvo klausta, o iš tiesų tai insulinai, nors ir pavadinimas jų bendras, bet tai nėra visiškai vienodi preparatai. Tai visiškai kitos sudėties, kitokios cheminės struktūros ir turi kitokį veikimą vaistai. Tai nėra tokie patys vaistai, kuriuos galima būtų pakeisti iš vienos dienos į kitą. Ta pati situacija su kitais ne tik insulinais, bet ir su kitų grupių glikemiją mažinančiais vaistais – jie nėra visiškai vienodi“, – nuogąstavo Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos vadovė prof. Rasa Verkauskienė.
Sergantieji inkstų ligomis sako turintys karčios patirties po paskutiniojo vaistų kainyno įvedimo.
„Būdavo, už tuos vaistus dėl inksto atmetimo pora mėnesių turėjom mokėti, nors visada būdavo nemokamai. Žmogus pasiskaičiuoja savo biudžetą, ir tikrai neramu, nežino, kiek tiems vaistams išleis toliau. Taip kaitaliojant, jei per metus kartą ar dar rečiau, o dabar, kai taip dažnai, tiesiog pasimeti“, – pasakojo pacientė Rima Petrolienė.
Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, įvedus naują kainyną, valstybė sutaupys. Kiek tiksliai, sako dar nežinantis.
„Mes tuos sutaupymus panaudosim didinti kompensavimo lygiams kitiems vaistams. Paprastai, ūkiškai sakant, tie vaistai, kurie būdavo kompensuojami, pavyzdžiui, 80 proc., dabar bus kompensuojami 100 proc. Išskyrus kardiologinius, kurių yra labai daug, tai jų kompensavimo lygis turėtų didėti nuo 80 iki 90 proc.“, – žadėjo A. Veryga.
Esą sutaupys ir pacientai dėl sumažintų priemokų.
„Pigiausio ir brangiausio vaisto kainos skirtumas galėjo sudaryti 40 proc. Šiuo atveju yra naujai numatyta viršutinė priemokos riba, kad jinai neviršytų 20 proc. vaisto kompensuojamosios kainos arba, jeigu vaistas yra brangesnis negu 20 eurų, tai tokiu atveju neviršytų 4,11 eurų“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis.
Tiesa, pigiausiems kompensuojamiesiems vaistams priemokos padidės. To neslepia ir sveikatos apsaugos ministras.
„Didžiajai daliai pacientų tos priemokos mažės. Ten, kur yra labai nedidelė suma, jos galėjo simboliškai išaugti, nes vaistinės irgi nėra labdaros organizacijos, jos turi uždirbti pinigus. Kainodara iš principo pasikeitė, kad pacientai pirmiausia taupytų ten, kur yra daug išleidžiama“, – kalbėjo A. Veryga.
Iki naujo kainyno ir kompensuojamųjų vaistų sąrašo įsigaliojimo likus dienai nei pacientai, medikai, vaistų gamintojai ir vaistinės dar nežinojo, kurie vaistai bus keičiami generiniais.
„Tik antradienį vakare turėjom paskutinius skaičius, kokie vaistai patenka ir kokios vaistų kainos bus naujajame kainyne. Prisitaikyti turime tik vieną dieną. Ką kalbėti apie gydytojus, kurie neturėjo galimybės susipažinti su naujuoju kainynu. Įsivaizduokite, kaip vaistinėms sudėtinga, nes turim užsipirkti naujų vaistų, taip pat yra vaistų likučių, kuriuos turime grąžinti gamintojams, o jie ne visą laiką juos pasiima – daugybė problemų vien dėl to, kad Ligonių kasos laiku neatlieka savo darbo“, – piktinosi Vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Vaistų gamintojai teigia, jog Skandinavijos šalyse apie planuojamus pakeitimus pranešama prieš metus, kad visi spėtų pasiruošti. Pasak vaistinių atstovės ir vaistų gamintojų, po skuboto kainyno įvedimo rinkoje gali pritrūkti kai kurių vaistų.
„Tas skubėjimas gali atvesti į tam tikrų vaistų trūkumą, nes bet kuris vaistas turi būti užsakomas prieš pusę metų. Mums negali pagaminti rytoj tuos vaistus, juos pagamins tik po pusės metų. Tai jeigu, pavyzdžiui, šiandien ministerija kažkokį vaistą išbraukia iš kompensacijos, reiškia padidės kito vaisto naudojimas, o to vaisto gali elementariai pritrūkti“, – sakė UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ generalinis direktorius Algimantas Blažys.
Vaistų gamintojai sako, kad iš vaistinių lentynų gali išnykti dabar kompensuojami medikamentai. Mažiau jų nuperkant, gamintojams nebeapsimokės jų importuoti. Nuo ketvirtadienio įsigaliojus naujajam kompensuojamųjų vaistų kainynui, maždaug 200 tūkst. pacientų gali tekti pakeisti bent vieną iš vartojamų vaistų.
