Tai D. Trumpas pareiškė antrąją Briuselyje vykstančio NATO viršūnių susitikimo dieną. Susitikime dominuoja JAV prezidento reikalavimai, kad likusios šalys gynybai skirtų Aljanso numatytus 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet šį tikslą turėtų pasiekti vos aštuonios šalys.
Jei sąjungininkės iš karto nepadidins išlaidų gynybai, JAV gynybos srityje gali pradėti veikti savarankiškai, 28 šalių vadovams esą pareiškė D. Trumpas. Tiesa, agentūrai „Reuters“ Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad tokių tiesioginio D. Trumpo grasinimų neišgirdo.
„Aš taip neinterpretuočiau“, - sakė D. Grybauskaitė.
NATO lyderiai surengė neeilinę sesiją Šiaurės Atlanto tarybos - pagrindinio Aljanso sprendimų priėmimo organo - formatu, po JAV prezidento komentarų informavo šaltiniai NATO viduje. Šiandienos derybose anksčiau daugiausia dėmesio planuota skirti padėčiai Afganistane, Ukrainoje ir Gruzijoje aptarti.
Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, D. Trumpas užsiminė apie galimybę pasitraukti iš aljanso, tačiau tvirtino, kad tai nėra reikalinga, nes NATO šalys įsipareigojo padidinti išlaidas gynybai.
Neplanuota D. Trumpo konferencija
Po šios sesijos neplanuotoje spaudos konferencijoje D. Trumpas patvirtino, kad net be Kongreso sprendimo jis galėtų priimti sprendimą trauktis iš NATO. Tačiau tai esą nėra būtina, mat kitos Aljanso šalys sutiko su D. Trumpo reikalavimais didinti išlaidas gynybai.
„Aš esu labai patenkintas šiuo susitikimu, kitos NATO šalys sutiko ženkliai padidinti gynybos biudžetus“, - teigė D. Trumpas, leidęs suprasti, kad kol kas jį tenkins ir 2 proc. nuo BVP išlaidų gynybai didinimas, o tai, anot JAV prezidento, esą įvyks „artimiausiu metu, per artimiausius metus“.
Kalbėdamas apie būsimąjį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu D. Trumpas pabrėžė, kad kilus klausimui dėl pratybų Baltijos šalyse stabdymo jis galbūt apsvarstytų tokį klausimą.
Kasmet rengiamas pratybas „Kardo kirtis“ ( Saber strike) organizuoja būtent JAV pajėgų Europoje vadovybė. Šios pratybos skirtos Baltijos šalių gynybai stiprinti ir atgrasyti Rusiją. Apie pastarosios vadovą D. Trumpas taip pat kalbėjo užuominomis, pernelyg neatskleisdamas būsimojo susitikimo detalių.
„V. Putinas yra varžovas. Ar jis yra priešas? Jis nėra MANO priešas. Ar jis draugas? Ne, aš jo gerai nepažįstu. tikiuosi, kad gerai sutarsime, tikiuosi, kurią nors dieną jis bus draugas“, – pareiškė D. Trumpas. Anot jo, galutinis susitarimas su V. Putinu būtų dėl branduolinių ginklų sunaikinimo.
JAV prezidentas atsisakė V. Putino valdomą Rusiją tiesiogiai įvardyti, kaip grėsmę Europai, tačiau pažymėjo, kad nors ir nenorėtų, jog Rusija tokia būtų, vis dėlto „būtent todėl mes turime NATO“.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį teigė, kad jai kelia nerimą artėjantis V. Trumpo ir V. Putino susitikimas.
„Mums visada kelia nerimą. Mes žinome, kas yra Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Todėl labai rimtai žiūrime į šitą susitikimą ir į galimus rezultatus“, - žurnalistams sakė prezidentė.
Pirmadienį Helsinkyje vyksiantį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą D. Grybauskaitė palygino su D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos Kim Jong Uno derybomis. Jų rezultatus Lietuvos vadovė pavadino „kontroversiškais“.
„Matėme dar vieną įdomų kontroversišką susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu, kur rezultatai, sakyčiau, taip pat buvo labai kontroversiški“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu D. Trumpas birželį netikėtai paskelbė, kad sustabdys bendras karines pratybas su Pietų Korėja.
D. Trumpas skundėsi, kad pratybos brangiai atsieina, ir priėmė Šiaurės Korėjos apibūdinimą, kad jos yra „provokacinės“.
Apie pratybų stabdymą JAV vadovas pranešė po to, kai su Kim Jong Unu pasirašė dokumentą, kuriuo Šiaurės Korėja įsipareigoja „siekti visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.
Kritikai sako, kad deklaracijai trūksta turinio ir konkretumo, kai kurie tai mato kaip perspėjimą, kad D. Trumpas gali padaryti netikėtų nuolaidų ir Rusijai dėl JAV pajėgų Rytų Europoje.
Trumpas: NATO pasiekė „didžiulę pažangą“
„Šiandien padarėme didžiulę pažangą“, – D. Trumpas sakė po pasitarimo su NATO lyderiais, skubiai sušaukto Amerikos prezidentui pareikalavus, kad sąjungininkai nedelsiant padidintų savo karinius biudžetus.
„Visi sutiko reikšmingai padidinti savo įsipareigojimus – jie bus padidinti iki lygių, apie kuriuos niekada anksčiau negalvojo“, – tikino D. Trumpas.
JAV lyderis sukėlė sumaištį, per viršūnių susitikimą Briuselyje pareiškęs, kad Aljanso narės privalo tučtuojau padidinti gynybai skiriamas lėšas iki 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, o ne daryti tai palaipsniui iki 2024 metų, kaip buvo susitarta anksčiau. D. Trumpas sakė, kad galiausiai išlaidos gynybai turėtų būti didinamos iki mažiausiai 4 proc. BVP.
Socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas pasiskundė, kad Vokietija ir kitos NATO sąjungininkės „apmoka tik dalelę“ tikrosios Europos gynybos kainos, o Jungtinėms Valstijoms tenka apmokėti sąskaitą. Šis klausimas jau seniai yra skaudulys JAV prezidentui.
NATO lyderiai surengė skubų pasitarimą
NATO šalių lyderiai ketvirtadienį per savo viršūnių susitikimą Briuselyje surengė neplanuotą skubų pasitarimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartoto reikalavimo sąjungininkėms nedelsiant padidinti išlaidas gynybai, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatiniai šaltiniai.
Antrąją viršūnių susitikimo dieną D. Trumpas pakartojo reikalavimą šalims iškart padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, o ne laukti iki 2024 metų, ir galiausiai šias išlaidas padidinti iki 4 proc. BVP.
Per sąjungininkių susitikimą su Ukraina ir Gruzija „Trumpas pasinaudojo jo kalbai skirtu laiku ir grįžo prie dalijimosi našta klausimo“, sakė vienas diplomatinis šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Todėl NATO vadovas Jensas Stoltenbergas „sušaukė susitikimą Atlanto Tarybos formatu, apimančiu visas 29 Aljanso šalis“, pridūrė šaltinis.
Kritikuodamas sąjungininkes D. Trumpas ypač išskyrė Vokietiją ir jos kanclerę Angelą Merkel.
„Trumpas paminėjo kelias šalis, ypač Vokietiją“, – sakė pirmasis šaltinis ir pridūrė, kad buvo „griežto kalbėjimo, kelis kartus paminint Vokietiją“ ir net jos kanclerę, „pavadinant ją Angela“.
Diena anksčiau JAV prezidentas pareiškė, kad Vokietija dėl dujotiekio susitarimo su Maskva tapo „Rusijos belaisve“ ir kad Berlynas turėtų daugiau skirti gynybai.
Trumpas: JAV įsipareigojimai NATO išlieka tvirti
D. Trumpas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Briuselyje pasakė, kad jo šalies įsipareigojimai NATO „išlieka labai tvirti“ nepaisant pranešimų, kad jis per ginčą dėl išlaidų gynybai pagrasino pasitraukti iš Aljanso.
D. Trumpas pareiškė pasakęs „žmonėms“, kad būtų „labai nepatenkintas“, jei jie nepadidintų savo įsipareigojimų.
Pasak JAV prezidento, Amerika apmoka „ko gera, 90 proc. NATO išlaidų“.
D. Trumpas pridūrė, kad buvo „itin nepatenkintas tuo, kas vyko, ir jie reikšmingai padidino savo įsipareigojimus“.
NATO šių pareiškimų kol kas nekomentavo.
D. Trumpas anksčiau yra pavadinęs Aljansą „atgyvena“. Ketvirtadienį jis pareiškė: „Aš tikiu NATO.“