Taip nutinka dėl to, kad oro temperatūrai pakilus aukščiau nei 10 laipsnių, maiste ima sparčiai daugintis bakterijos, sukeliančios įvairias ligas. Kai kurios bakterijos gali gaminti toksinus, o pastarieji taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastimi.
Ypač lengva apsinuodyti nuo greitai gendančio maisto, pavyzdžiui, salotų ar vištienos su majonezo padažu, žuvies, karšto rūkymo mėsos, kreminių padažų, netinkamai laikytų pieno produktų.
Viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, pakilusi kūno temperatūra, pilvo skausmas – tai yra pagrindiniai požymiai, signalizuojantys apie tai, kad organizmas susidūrė su žarnyno infekcija.
Pasak Centro poliklinikos gydytojos gastroenterologės Linos Kotovienės, šiltuoju metų laiku mūsų žarnyną dažniausiai puola įvairios bakterinės kilmės infekcijos, o atšalus orams – virusai, tokie kaip roto ar noro, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tad vasaros metu, jei visa šeima valgė tą patį maistą ir pasijuto blogai, galime būti beveik tikri, kad organizmas susidūrė su bakterine žarnyno infekcija. Tačiau net ir susidūrus su bakterija, tai dar nereiškia, kad teks vartoti antibiotikus. Dažniausiai pasveikstama ir be jų. Pirmąsias tris paras, jei ligos forma nėra itin sunki gydytis galima namie. Tačiau jei situacija negerėja, po 3 parų išlieka karščiavimas didesnis nei 38 laipsniai, gausus ir dažnas vėmimas, viduriavimas, dehidratacijos požymiai vertėtų apsilankyti pas gydytoją ir atlikti tyrimus“, – sako gydytoja gastroenterologė L. Kotovienė.
Pasak medikės, kiek laiko tęsis liga ir kankins nemalonūs simptomai – individualu ir viskas priklauso nuo ligonio amžiaus, imuniteto, bakterijų ar jų gaminamų toksinų kiekio. Net ir tos pačios šeimos nariai, apsikrėtę ta pačia žarnyno infekcija gali sirgti skirtingai. Vienas gali pasveikti per parą, o kitam gali tekti ir ligoninėje pagulėti.
Gydymo būdai
Sunegalavus gydytoja pataria vartoti kuo daugiau skysčių, jei vemiama ir daug jų nesinori, reikėtų reguliariai gerti mažais gurkšneliais. Rekomenduojama gerti geriamosios rehidracijos tirpalus. Juose yra visų organizmui reikalingų mineralinių medžiagų, kurių netenkama viduriuojant ir vemiant. Jei pakilo aukšta temperatūra, ją rekomenduojama mažinti vartojant vaistus nuo temperatūros.
Jei vienas šeimos narys susirgo bakterine žarnyno infekcija, per daug nerimauti ir baimintis dėl apsikrėtimo nevertėtų. Žarnyno bakterinės infekcijos, priešingai nei virusinės, neplinta taip greitai ir visi šeimos nariai vienas po kito jomis neapsikrečia.
Neplaukite vaisių ir daržovių vandens telkiniuose
Užsikrėsti bakterinės kilmės ligų sukėlėjais vasarą galima ne tik suvalgius netinkamai laikyto ar paruošto maisto, bet ir nurijus ežero, upės, jūros ar kitų atvirų vandens telkinių vandens. Pasak Centro poliklinikos gastroenterologės, labai dažna situacija, kai poilsiaudami gamtoje žmonės vandens telkinyje sugalvoja nusiplauti vaisius ir daržoves. Tokiu būdu bakterijos iš vandens telkinio patenka ir į mūsų organizmą.
Vaisiai ir daržovės turi būti plaunami tik geriamu vandeniu. Valgyti neplautų jų taip pat nerekomenduojama, net jei ir patys užauginote savo sode ar darže, nes ant daržovių, vaisių ir uogų gali kauptis ne tik bakterijos, bet ir kiti patogenininiai mikroorganizmai (pirmuonys, kirmėlės, amebos).
Apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų įmanoma vartojant šviežią ir saugų maistą bei reguliariai plaunant rankas. Nors jos atrodo ir švarios, tačiau ant jų gali knibždėti daugybė plika akimi nematomų, bet įvairias ligas sukeliančių mikroorganizmų.
