Tai pirmas kartas, kai neįvyko uosto direkcijos skelbti žemės nuomos konkursai ir bendrovės negali išsinuomoti naujų sklypų plėtrai.
Uosto vadovai lauks aiškumo
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia neįžvelgiantis didelės problemos, o „Kamineros grupės“ ir BKT atvejai, anot jo, yra išskirtiniai.
„Globaliai tikrai nematome problemos. Negaliu pasakyti, kad šiandien teisinė bazė yra gera ar bloga, bet globalia prasme turime užsitikrinti saugumą ir skaidrumą. Šie du atvejai yra išskirtiniai, nėra pas mus masinės problemos šitoje srityje“, – BNS sakė A. Vaitkus.
Klaipėdos uosto Teisės departamento direktorius Linas Rudys viliasi, kad pastarieji žemės nuomos konkursai turėtų suformuoti praktiką ateityje numatomiems skelbti didesnių sklypų nuomos konkursams. Tai bus aktualu, išplėtus uosto teritoriją pietuose bei pastačius išorinį uostą.
„Tai yra naujas reguliavimas ir yra tam tikrų klausimų. Viliamės, kad per tą laiką susiformuos praktika ir visiems bus aiškiau. Kai ateis laikas daryti didesnius konkursus, tikimės, kad turėsime aiškią praktiką“, – BNS kalbėjo L. Rudys.
Anot jo, dėl tų pačių sklypų nuomos bus skelbiami nauji konkursai, tačiau tai daryti nebus skubama – norima palaukti, kol „susidėlios tvarka“ ir bus daugiau aiškumo.
Sprendimo motyvai skyrėsi
Pasak L. Rudžio, sklypų nuomos konkurso dalyviai jau kelerius metus privalo gauti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą, jog jie atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Jo teigimu, tokios pažymos uosto direkcijai šių metų pavasarį nepateikė „Kamineros grupės“ bendrovė „Kamineros“ krovinių terminalas, o metų pradžioje – Birių krovinių terminalas.
„Sąlygose buvome nurodę, kad konkurso dalyvis turėtų pateikti pažymą iš komisijos. Jie („Kamineros“ krovinių terminalas – BNS) tos pažymos mums nepateikė, terminai jau pasibaigė. Tą konkursą jau baigėme, nes negavome nė vieno tinkamo prašymo, ketiname skelbti konkursą iš naujo“, – BNS sakė L. Rudys.
Anot jo, sklypas, kurį ketino išsinuomoti „Kamineros“ krovinių terminalas, yra apie 200 kv. metrų ploto, jis ribojasi su įmonės teritorija pietinėje uosto dalyje. Terminalas vienintelis norėjo išsinuomoti sklypą.
Pasak uosto teisininko L. Rudžio, tokia pat situacija buvo ir su Baltarusijos trąšų bendrovės „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančia bendrove Birių krovinių terminalas – kito nedidelio sklypo, besiribojančio su jos teritorija, nuomos konkurse dalyvavusi BKT šių metų pradžioje nepateikė direkcijai komisijos pažymos.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad vyriausybinė komisija nesuteikė leidimų „Kamineros“ krovinių terminalui ir BKT nuomotis sklypus. Tačiau sprendimo pagrindas abiem atvejais skyrėsi.
„Remdamasi teisėsaugos institucijų pateikta informacija, komisija įžvelgė įstatymu numatytą neatitikimą nacionalinio saugumo interesams, todėl komisijos sprendimas buvo neigiamas, jis priimtas vienbalsiai“, – BNS sakė T. Beržinskas, komentuodamas sprendimą dėl „Kamineros“ krovinių terminalo prašymo.
Tuo metu pernai gruodį priimant sprendimą dėl BKT, anot T. Beržinsko, buvo pasiremta ankstesnės įstatymo redakcijos nuostata, kad potencialus dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu neturi nacionalinio saugumo riziką didinančių ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir NATO nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis.
Bendrovės kalbasi su Vyriausybe arba bylinėjasi
Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas BNS teigė kol kas nenorintis plačiau komentuoti padėties, tačiau vylėsi, kad klausimą dėl sklypo nuomos pavyks išspręsti įmonės naudai.
„Šito atvejo nekomentuosiu, dabar vyksta procesas, todėl nenorėčiau nieko komentuoti, nes paskui palaikys spaudimu. Ta istorija dar tęsiasi, kol kas negalime sakyti, gavome ar negavome (vyriausybinės komisijos leidimo – BNS). Mes kalbamės su Vyriausybe, ji pragmatiškai žiūri į klausimą. (...) Turim vilties, kad viskas bus normaliai, nes ir premjeras, ir (susisiekimo – BNS) ministras supranta, apie ką kalbama“, – BNS sakė V. Dambrauskas.
Anot jo, įmonė ketino išsinuomoti apie 100 kv. metrų ploto sklypą, įsiterpusį BKT nuomojamos 15 hektarų teritorijos viduryje.
Birių krovinių terminalą I. Udovickis (70 proc. akcijų) valdo kartu su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ (30 proc.) – būtent jos produkcija sudaro 98 proc. visos terminalo krovos. Be to, jis kontroliuoja krovinių vežimo kompaniją „Gargždų geležinkelis“, gabenančią krovinius tik Klaipėdos uoste, ir šiemet įkurtą įmonę „Naftos regeneracijos grupė“. I. Udovickio šeima taip pat valdo logistikos įmonę „Ferteksos transportas“ – iš jos užsakymų Birių krovinių terminalas gauna didžiąją dalį pajamų.
Su „Kamineros“ krovinių terminalo vadovu Vaidu Intu BNS nepavyko susisiekti.
Bendrovė vyriausybinės komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui – jis skundą išnagrinėjo antradienį ir sprendimą ketina skelbti liepos 16 dieną.
Teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS teigė, kad „Kamineros“ krovinių terminalas prašo teismo įpareigoti vyriausybinę komisiją dar kartą išnagrinėti įmonės kovo 7 dienos prašymą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Žiniasklaidoje skelbta, kad „Kamineros grupė“ yra įsigijusi kai kuriuos žlungančius buvusio įtakingo uostamiesčio verslininko Pranciškaus Jurgučio verslus – pastarojo bankroto metu ji įsigijo įmonę „Klaipėdos hidrotechnika“, statybų bendrovę „Borta“ ir kitas. „Kamineros grupė“, bet to, valdo dalį vėjo jėgainių parko Tauragės rajone valdančios bendrovės „Amberwind“ ir dalį Klaipėdos „Viktorijos“ viešbučio akcijų.
Sandoriai tikrinami nuo 2014-ųjų
Nuo 2014 metų lapkričio įsigaliojo Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisos, kuriomis nacionalinio saugumo interesų atitikimą vertina Vyriausybės Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija.
Šiemet kovą įsigaliojusios pataisos numato, kad speciali vyriausybinė komisija gali tikrinti valstybės ir privataus kapitalo valdomų strateginių įmonių sandorius, jeigu jie viršys 10 proc. bendrovės metinių pajamų. Didelius sandorius dabar turi deklaruoti ne tik valstybės valdomos strateginės įmonės, bet ir trys didelės privačios bendrovės – „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“.
2016-2017 metais Vyriausybinė komisija neleido didinti duomenų centro projektą šalia Vilniaus vystančios bendrovės „Arcus Novus“ akcinio kapitalo – pasak komisijos, ji ir didžiausia jos akcininkė Danijos įmonė „SatGate Holding“ per tiesioginius ir netiesioginius akcininkus yra susijusios su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB), todėl kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
2015-ųjų lapkritį Vyriausybės komisija neleido verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai valdomai bendrovei „FL Technics“ plėstis Vilniaus oro uoste, nes įmonė neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų.
Remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, komisija pernai rudenį blokavo investicijų bendrovės „Lewben Investment Management“ planus įsigyti įmonę, numatančią investuoti į netoli Seimo rūmų esantį biurų kompleksą „Verslo trikampis“.