Kaip išdrįsti prabilti apie sunkumus? Situacijoje, kai lieki vienas, gali padėti kitų žmonių, išgyvenusių panašias problemas, patirtis. Su ja susipažinti kviečia emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ sudaryta knyga „Draugo laiškai“. Joje surinkti jaunų žmonių užduodami jiems rūpimi klausimai ir savanorių parengti atidūs atsakymai.
Pateikiame ištraukas iš knygos „Draugo laiškai“
Aš turiu daugybę pažįstamų, bet nė vieno tikro draugo. Ką darau ne taip? Taip paviršutiniškai bendrauti dar blogiau už vienatvę. Nesiseka užmegzti jokių rimtesnių santykių. Darosi kažkaip liūdna, kai matau, kaip visi aplink bendrauja, turi draugų, vaikšto į kiną susikibę rankomis. Nesu nei atstumiantis, nei koks užsidaręs.
Suprantu, kad gali pajusti liūdesį bei vienišumą, net apsuptas minios pažįstamų, kai tie pažįstami ir lieka tik pažįstamais, kai nepavyksta su jais užmegzti gilesnio ryšio. Tikiu, kad tas paviršutiniškas bendravimas gali varginti ir nesuteikti to, ko Tau labiausiai reikia. Iš laiško atrodo, jog savo gyvenime pasigendi šilto bendravimo su kitais, tiek asmeniškesnių pokalbių, tiek fizinio sąlyčio bei artumo.
Klausi, ką darai ne taip, dėl ko nepavyksta sukurti rimtesnių santykių. Aš nežinau atsakymo, tačiau manau, kad ne su visais pavyksta užmegzti artimesnį ryšį. Kartais tiesiog atsiduriame tarp žmonių, kurie mums tolimi ir svetimi. Kartais, norint sukurti tikrą draugystę, reikia laiko ir bendrų išgyvenimų. Kartais patiems tenka žengti pirmą žingsnį, atverti kitiems savo vidinį pasaulį ir sugriauti užsitęsusį banalų bendravimą. Taigi vieno atsakymo į Tavo klausimą nėra.
Gera girdėti, kad nesijauti atstumiantis ar uždaras. Žinai, su žmonėmis, kurie nėra mums artimi, kuriuos vadiname ne draugais, o tik pažįstamais, dažnai ir bendraujame negiliai, kalbamės daugiau bendromis temomis, kurios neatskleidžia kitiems, kokie esame iš tikrųjų. Žmogus, kuris pasiryžta pirmas nuoširdžiau kalbėti, neretai rizikuoja būti nesuprastas. Tačiau tai suteikia galimybę užmegzti artimesnius santykius ir sukurti tikrą ryšį.
Tad linkiu sėkmės, ieškant tikros draugystės.
***************************************************************
Šiandien išsiskyriau su vaikinu, kurį labai myliu. Man atrodo, kad žemė slysta iš po kojų ir kad aš tuoj nusirisiu į bedugnę... Nežinau, ką man daryti, nes jis buvo mano gyvenimo prasmė. O SKAUDŽIAUSIA tai, kad jis paliko mane dėl kitos – dėl mano geriausios draugės... Kaip taip galėjo nutikti? Ji man vis kartodavo, kad mano išdavystės niekada neatleistų, o dabar pati taip pasielgė... Kaip man dabar jaustis, kaip man toliau gyventi? AŠ TO NIEKADA NEPAMIRŠIU... Kaip ji galėjo taip su manimi pasielgti? O aš dar ją vadinau geriausia savo drauge... Gal ji mano, kad aš kokia geležinė, kad galiu viską ištverti?
Suprantu, kaip gali būti skaudu, kai vaikinas palieka Tave dėl geriausios draugės. Atrodo, kad išgyveni dvigubą praradimą: vaikino ir geriausios draugės. Įsivaizduoju, kad šiuo metu Tavo viduje gali kunkuliuoti daugybė jausmų. Numanau, jog gali jaustis palikta, išduota, apgauta, nereikalinga, vieniša, supykusi ar net įniršusi, kartu jausti neviltį, bejėgiškumą.
Natūralu patirti tokią jausmų sumaištį, kai jautiesi įskaudinta dviejų Tau brangių žmonių. Rašai, kad nežinai, ką daryti, nes vaikinas buvo Tavo gyvenimo prasmė. Tikiu, kad, praradusi prasmę, gali pasijausti, tarsi žemė slystų iš po kojų.
Žinai, atrodo, kad Tau teko nelengvas išbandymas – patirti, kaip yra sunku, kai priskiri savo gyvenimo prasmę kitam žmogui ir jis jos atsisako. Tačiau kartais kitam būna sunku atlaikyti tokią jam suteiktą svarbą ir reikšmę, kaip jį mylinčio žmogaus gyvenimo prasmė.
Regis, į draugystę su vaikinu įdėjai nemažai savęs. Apmaudu, kad vaikinas neatsilygino tuo pačiu. Būnant poroje, svarbus abiejų indėlis bei pastangos, nes santykius kuria ir puoselėja du žmonės. Kai nėra pusiausvyros, dažnai santykiai ima ir nutrūksta.
Iš laiško suprantu, kad esi įskaudinta, pyksti ant draugės – gal net labiau negu ant vaikino. Žinai, skaudūs dalykai neužsimiršta staiga, tačiau laikui bėgant nustoja taip skaudinti ir gali padaryti Tave stipresnę bei brandesnę, taip pat leisti pervertinti draugystę, artimus santykius, padėti suvokti, kas iš tikrųjų yra Tavo gyvenimo prasmė ir kaip padaryti, kad ji nebūtų visiškai priklausoma tik nuo kito žmogaus, o liktų su Tavimi visais gyvenimo atvejais, net patyrus skaudžių praradimų.
Klausi, ką dabar daryti, kaip išgyventi šį laikotarpį. Padėti gali kitas žmogus, kuriuo pasitiki ir kuris Tave išklausytų. Pokalbis su supratingu, gebančiu išklausyti žmogumi gali padėti nusiraminti, nes garsiai išsakytos mintys tampa aiškesnės, o jausmai – lengviau pakeliami. Tad skatinu neužsidaryti savo skausme vienai, pasidalyti savo išgyvenimais su žmonėmis, kuriais pasitiki. Taip bus lengviau ištverti skausmą ir atsigauti.
Linkiu Tau stiprybės.
