Kaip nurodoma Teisingumo ministerijos pranešime, VVTAT gavo vartotojo skundą, informuojantį, kad „Swedbank“ mokėjimų grafike nurodyta kas mėnesį bankui mokėtina palūkanų suma skyrėsi nuo preliminariuose grafikuose nurodytos sumos.
„Vartotojo įsitikinimu, bankas, žinodamas apie skirtingus palūkanų apskaičiavimo algoritmus, pateikė klaidingą informaciją ir taip sąmoningai apgavo jį parduodamas būsto kredito refinansavimo paslaugą brangiau, nei pasiūlė pradžioje. Vartotojas tvirtino bankui aiškiai nurodęs, kad kreditą pageidauja gauti palankesnėmis sąlygomis, nei siūlo kiti bankai, ir mokėjimo grafikas reikalingas apsispręsti, su kokiu banku sudaryti sutartį“, - rašoma pranešime.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė, kad VVTAT pagrįstai padarė išvadą, kad vartotojui negavus informacijos, jog pateikti grafikai yra preliminarūs, vartotojas galėjo suvokti, kad pateikti grafikai yra tikslūs, bei tikėtis sutarties nurodytomis sąlygomis pasirašymo.
„Vartotojai išlieka silpnąja ginčo šalimi, todėl bankas privalėjo suteikti vartotojams visą teisingą ir neklaidinančią informaciją. O „Swedbank“, kaip verslo subjektui ir vienam didžiausių bankų Lietuvoje, keliami didesni profesinio atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Banko veiksmai, kai iškreipiamas vartotojo ekonominis elgesys siūlomo produkto atžvilgiu, nėra toleruotini. Tai yra nesąžininga ir draudžiama komercinė veikla, pažeidžianti vartotojų interesus“, - pranešime cituojama teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Kaip nurodoma pranešime, kitą savaitę taip pat bus pristatytas VVTAT atliktas preliminarus apžvalginis lyginamasis kainų tyrimas, atskleidęs reikšmingus kai kurių populiarių prekių kainų skirtumus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
