Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys Ūkio ministerijos siūlymą šalyje trūkstamų profesijų sąrašą išplėsti nuo 27 iki 49-ių. Iš 22 į sąrašą siūlomų naujų profesijų devynios yra susijusios su informacinių ir ryšių technologijų verslu.
Ūkio ministerijos teigimu, „Investuok Lietuvoje“ atliktos apklausos duomenys rodo, jog šalyje numatoma tolesnė informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus plėtra –0 jame 2018–2023 metais ketinama sukurti 4,33 tūkst. naujų darbo vietų.
„Investuok Lietuvoje“, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ir asociacijos „Infobalt“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip 80 proc. informacinių ir ryšių technologijų įmonių iki 2020 metų jos numato įdarbinti beveik 1,2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų.
Į sąrašą ketinama įtraukti kompiuterių sistemų specialisto, tinklo administratoriaus, ryšių ir duomenų bazių programuotojų, programinės įrangos kūrėjo ir projektuotojo, multimedijos programų kūrėjo ir kitas profesijas.
Sąrašą taip pat siūloma papildyti ir kai kuriomis gamybos srities profesijomis – mechanikos technologo, chemijos, automatikos elektros inžinierių, medienos apdirbimo technologo, laivo mechaninės įrangos, laivų statybos inžinierių profesijas.
Vyriausybė trūkstamų 27 profesijų sąrašą patvirtino pernai vasarį. Šių specialybių žmones yra lengviau įdarbinti – jiems paprasčiau išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliko prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį, pakanka pusantro karto didesnės algos. Šios nuostatos galioja atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių, pačioje bendrijoje visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.
Kai kurie politikai kritikuoja lengvesnio užsienio specialistų įdarbinimo iniciatyvas teigdami, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys Lietuvos gyventojų atlyginimų augimą.
Ūkio ministerija, remdamasi Migracijos departamento duomenimis, nurodo, kad 17 proc. iš visų pernai į Lietuvą atvykusių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų atvyko pagal sąrašo profesijas.