Pagaliau Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) įvertino Baltarusijos atominėje vykdytus vadinamuosius streso testus. Profesoriaus Ramūno Vilpišausko nuomone, šios išvados – Lietuvos pralaimėjimas, o Baltarusijai ir jos institucijoms jos tik į naudą.
„Dabar, kada ataskaitoje pateikta iš esmės teigiama nuomonė, jau gali naudoti šitos ataskaitos išvadas, nurodydamos į tas teigiamas išvadų dalis kaip pagrindą toliau vykdyti šį projektą“, – teigia VU TSPMI vadovas dr. prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Akademikas Eugenijus Ušpuras sako, kad šalia Astravo vystomas projektas turi labai rimtų trūkumų: neįvertintas 1908 metais įvykęs žemės drebėjimas. Pasak akademiko, dabar įvykus panašiam drebėjimui ar nukritus sunkiam lėktuvui, neatlaikytų atominės elektrinės gaubtas, personalas nebūtų pajėgus suvaldyti sunkios branduolinės avarijos.
„Didelio lėktuvo kritimo jie net neanalizavo. Jie analizavo tik 20 tonų lėktuvo kritimą ant konteinento (reaktoriaus pastato apsauginio gaubto – red.) Būtent jis turi išlaikyti radionuklidus įvykus avarijai, kad lokalizuoti, bet jis gali būti pažeistas lengvai“, – mano LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras.
Ekspertų duomenimis, įvykus rimtesniam incidentui pirmiausia nukentėtų Vilnius, didesnio masto avarija paveiktų beveik pusę Lietuvos teritorijos. Vos šešis kilometrus nuo Baltarusijos atominės nutolusi Neries upė gali užteršti ne tik vienuolika Vilniaus vandenviečių, bet ir Kauno Kleboniškio bei Pabartonių prie Jonavos.
Baltarusijos institucijos turi parengti veiksmų planą, o Europos Komisija derėtis kaip bus vykdomas. Lietuvos pareigūnai tikina, kad reaktoriai Astrave neturi būti įjungti kol nebus pašalinti trūkumai, tačiau sprendimus įgaliotas priimti tik Baltarusijos branduolinės energetikos saugos reguliuotojas.
„Mes juridinių galių tą padaryti, kaip aš suprantu, neturim, bet galim išsakyti savo pageidavimus dėl tos rizikos mažinimo ir kad maksimumas tų saugos priemonių būtų įgyvendinta iki to atominės elektrinės paleidimo“, – teigia VATESI vadovas Michailas Demčenko.
Tačiau lietuviai jau turi karčios patirties kaip „Rosatom“ atsižvelgia į kaimynų pageidavimus. Dėl to optimizmu jau nebešvyti ir vyriausybės vadovas.
„Iš esmės turėtų atsižvelgti, bet visa eiga statybų rodo, kad gali būti visko ir gali būti interpretacijos“, – nuogąstauja premjeras Saulius Skvernelis.
Buvęs ilgametis valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) vadovas Saulius Kutas apgailestauja, kad Lietuva nesiėmė ryžtingų priemonių, kai baltarusiai nusprendė pasirinkti savo atominei statybos vietą šalia Vilniaus, žemės drebėjimų zonoje.
„Laikas gydo žaizdas, tačiau jeigu padaryta mirtina klaida, tai sunkiai laikas išgydys tą klaidą. O ta pirmoji klaida ir buvo, kad vieta parinkta, kuri tarptautiniu mastu pripažinta kaip netinkama. O dabar, kada jau nagrinėjami grynai techniniai klausimai, nuo to, kad praeis daug laiko, tikrai ta atominė elektrinė nepagerės“, – teigia 1997–2006 m. m. VATESI vadovavęs Saulius Kutas.
Baltarusijos atominės statybą lydėjo incidentai ir rimtos avarijos. Lietuvą pasiekia tik gandai, nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos pranešimai. Tikslesnę informaciją tenka pešte pešti – Baltarusijai įteikta ne viena nota. Valstybinei atominės energijos saugos inspekcijai jau kelerius metus nepavyksta susitarti dėl dvišalių informacijos mainų
Baltarusija net dvi savaites slėpė prieš dvejus metus įvykusį incidentą – žiniasklaida pranešė, kad iš 4 metrų nukrito reaktoriaus konteineris. „Rosatom“ atstovai ramino, kad pakėlus į 4 m aukštį sugedo kranas, reaktoriaus konteineris pasviro ir nuslydo žemyn, dėl to tik dažai nusitrynė.
„Rosatom“ sugadintą reaktoriaus dalį sutiko pakeisti, tačiau nesugebėjo saugiai atvežti pakaitalo – reaktoriaus konteineris kliudė geležinkelio elektros tiekimo atramą. „Rosatom“ tikino, kad per šį incidentą į Astravą gabenamas krovinys žalos esą nepatyrė.
Statant branduolinius objektus labai svarbi saugos kultūra. 2015 metais „Belsat“ televizija pranešė apie nuolatines vagystes iš atominės statybos.
„Novaja gazeta“ žurnalistė Irina Chalip atliko tyrimą. Apvažiavusi Astravo apylinkes ji parašė, kad „iš atominės elektrinės yra vagiama“.
Tokius pranešimus oficialusis Minskas neigė, KGB nurodyta užtikrinti, kad iš statybvietės informacija nenutekėtų. Tačiau praėjus keleriems metams yla ėmė lįsti iš maišo:
Birželį nuteisti keli atominės statyboje dirbę „Gomelpromstroj“ darbuotojai. Bylos nagrinėjimas vyko už uždarų durų. Pranešta, kad teisiamieji grobstė laidus, metalo armatūrą, skirtą atominės statybai
Gegužę Baltarusijos KGB vadovas šalies prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai pateikė slaptą informaciją. Nedelsiant iš posto pašalintas energetikos ministras Vladimiras Potupčikas. Oficialiai pranešta, kad jis globojo giminių verslą, kurie tiekė energetikos žinybos įmonėms statybos medžiagas gerokai brangiau, nei rinkos kaina. Beveik tuo pat metu pareigų neteko ir valstybinio koncerno „Belenerg“ vadovas Jevgenijus Voronovas.
Skaitydamas metinį pranešimą A. Lukašenka piktinosi, kad kai kurie energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įmonių veikėjai „girtuokliauja taip, kad net užmiršta pasirodyti darbe”, atominei skirta dešimt milijardų dolerių, tačiau projektas skendi nežinioje.
„Energetikos, Statybos ir architektūros ministerijų sistemoje dirba šimtai mokslininkų, tūkstančiai specialistų, o man iki šiol niekas suprantamai nepranešė kaip ši elektrinė bus integruota į šalies ekonomiką“, – piktinosi Baltarusijos prezidentas.
Pratrūkęs pykčiu Baltarusijos prezidentas, atsakingų pareigūnų atleidimai liudija chaosą Baltarusijos atominės projekte. Tačiau procesas įsibėgėjęs, išleisti Rusijos mokesčių mokėtojų milijardai, tad dabar jau greičiausiai niekas jo nebesustabdys – reaktoriai prie Astravo bus įjungti per artimiausius metus. ES institucijų solidarumas greičiausiai apsiribos rekomendacinio pobūdžio priemonėmis, kurių įgyvendinimas priklausys tik nuo generalinio rangovo „Rosatom“ ir Baltarusijos institucijų sprendimų.
„Manau, kad nerealistiška manyti, kad gali būti sustabdytas šis projektas ar ieškoma naujos vietos Baltarusijos atominei elektrinei. Tad dabar belieka kartoti tai, kas yra sakoma. Ar tai turės kažkokį poveikį, nesu tikras. Man atrodo, kad dalis ES valstybių ir institucijų turbūt nelabai kreipia dėmesį į Lietuvos poziciją“, – apibendrina dr. prof. R. Vilpišauskas.
