Tačiau tuo pat metu Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai perspėja Europos šalis nesiimti gynybos iniciatyvų, kurios galėtų sumenkinti aljansą su Amerika. LRT TELEVIZIJOS laida „Panorama“ toliau pristato NATO vadovų susitikimo temas, ir Europos gynybinis savarankiškumas yra viena iš sričių, kur aktyvumo po D. Trumpo išrinkimo daugiau, bet daugiau ir neaiškumo, kas gali prisidėti prie NATO, o kas jį susilpninti.
Dar vienas D. Trumpo mitingas ir dar vienas perspėjimas Vokietijai, esą jis nebegali užtikrinti, kad Amerika toliau ją saugos.
„O ji ima ir susitaria dėl dujų – naftos ir dujų iš Rusijos, Rusijai moka milijardų milijardus dolerių. Nagi – ji nori, kad saugotume nuo Rusijos, bet pati moka jai milijardus, o mes esame tie mulkiai, kurie viską finansuoja“, – sakė JAV prezidentas
Iš tiesų, kai Vokietijos rinkėjai jau labiau pasitiki Vladimiru Putinu negu D. Trumpu, vyriausybė pripažįsta, kad likimą reikia imti į savo rankas.
„Nebūčiau įsivaizdavęs, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrui kada nors teks tai pasakyti, bet valdant prezidentui D. Trumpui, Atlantas tapo platesnis“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Vokietijos pajėgų būklė prasta, bet galinga branduolinė Prancūzija visad svajojo apie „strateginę autonomiją“. Dabar Paryžius mato progą ją įvykdyti – net Lietuvos prezidentė, Vašingtone iš D. Trumpo neišgirdusi nieko paguodžiamo, po savaitės pasisakė už prisijungimą prie Emmanuelio Macrono iniciatyvos steigti Europos intervencines pajėgas.
Bet Prancūzija Lietuvos taip ir nepakvietė prisijungti, kai praėjusią savaitę 10 šalių šias pajėgas įsteigė. Kol kas neaišku, ar jos virs kuo nors daugiau, negu grėsmių analizės štabu, bet Paryžiaus tikslas – kad jos galėtų veikti ten, kur nenorės Amerika ir NATO.
„Tai siekis sukurti šalių-bendraminčių forumą, kuris analizuos padėtį ir jau pačioje krizės pradžioje galės ją aptarti, kad sukurtų politinę valią veikti kartu“, – sakė Vokietijos gynybos ministrė Ursula von Der Leyen.
Lapkritį Europos Sąjunga sutarė ir dėl savų gynybos iniciatyvų. Tai kol kas nė iš tolo nepanašu į Europos kariuomenę, nes šalių pajėgumai, vizijos ir tikslai skiriasi. Bet kai išstos Didžioji Britanija, kuri visada ir stabdė alternatyvų NATO kūrimą, sunerimusi Amerika perspėja europiečius, kad pirmiau reikia galią didinti, o ne išskaidyti.
„Remiame Europos Sąjungos pastangas gerinti Europos gynybos pajėgumus. Bet pagrindinis Europos saugumo garantas yra NATO, ir bet kokios Europos Sąjungos gynybos pastangos turi NATO stiprinti, o ne silpninti“, – teigė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Wessas Mitchellas.
Bendradarbiavimo sričių yra: Europos lyderiai dar užpernai, sunerimę dėl migrantų krizės, pasinaudojo NATO laivais migracijos keliams patruliuoti. Dabar Europos Sąjunga kitame 7 metų biudžete žada skirti apie 6 mlrd. eurų keliams gerinti, kad prireikus NATO pastiprinimai galėtų būti permesti greičiau.
„Statyti nuostabius tiltus, kelius, oro uostus ir uostus, kad savo įrangą galėtume permesti greičiau negu dabar – viena iš svarbiausių NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo sričių yra karinis mobilumas“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Politiniai nesutarimai su D. Trumpu gali paskatinti europiečius veikti greičiau, net jei ekspertai siūlo nesvaigti svajonėmis, kad Europa kada nors pasaulyje taps atsvara Amerikai.
„Kai Jungtinių Valstijų vyriausybė agresyviai abejoja mūsų vertybėmis ir interesais, turime veikti tvirčiau“, – įsitikinęs Vokietijos užsienio reikalų ministras H. Maasas.
Ir jis, ir kiti politikai jau pripažįsta, kad Amerikos dreifas tolyn nuo Europos – tai jau ilgalaikė tendencija, o ne D. Trumpo užgaida. Tik kaip atsakyti, Europa dar nežino.