Kaip teigiama įmonės pranešime, 48 proc. investuojančių respondentų investuoja ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, ketvirtadalis - 5-10 metų, o 15 proc. - 1-5 metams.
„Tarp investuojančių yra jaunimo, o šios amžiaus grupės atstovai turi laiko kozirį - ilgalaikis periodinis investavimas leidžia tikėtis didesnės grąžos, net jei investuojamos sumos nėra didelės“, - pranešime sako „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Kad investuoja, šiemet nurodė kiek daugiau vyrų - 19,3 proc., moterų - 15,9 proc. Didžiausia dalis investuojančiųjų yra 36-45 metų amžiaus grupėje (22,1 proc.), apie penktadalį respondentų 26-35 metų ir 46-55 metų amžiaus grupėse taip pat nurodė investuojantys.
Mažiausiai investuoja 56 metų ir vyresni šalies gyventojai (12,5 proc.), o tarp 18-25 m. jaunimo investuojančių yra apie 14 proc. Dažniau investuoja didmiesčių gyventojai (23 proc.), didžiausių pajamų (500 eurų ir daugiau vienam namų ūkio nariui per mėnesį) grupės atstovai (43,8 proc.).
Kaip rodo tyrimo rezultatai, turintys aukštąjį išsilavinimą investuoja dažniau (28 proc.). Kalbant apie investuojančių asmenų užsiėmimą, tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų tokių yra didžiausia dalis (57,7 proc.), beveik ketvirtadalis - tarp specialistų ir tarnautojų, taip pat - beveik po trečdalį tarp smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų. Investuoja ir nemaža dalis namų šeimininkių - beveik 24 proc.
Didžiausia dalis, 38 proc., investuojančiųjų šiam tikslui kas mėnesį skiria 51-100 eurų, 25 proc. skiria 21-50 eurų, 13 proc. - nuo 101 iki 200 eurų, 5 proc. - iki 20 eurų. Didesnes sumas dažniau nurodė vyrai, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai. Didžioji dalis - 61 proc. investuojančių Lietuvos gyventojų - šiemet neketina keisti investavimo apimčių, tačiau net penktadalis planuoja jas didinti, o vos 3 proc. - mažinti.
Populiariausias Lietuvos gyventojų investavimo įrankis - pensijų fondai. Juos besirenkantys šiemet nurodė 54 proc. investuojančiųjų - į šiuos fondus kiek dažniau lėšas nukreipia 36-45 m. amžiaus respondentai (70 proc.), mažesnių miestų (60,5 proc.) ir kaimo vietovių gyventojai (57 proc.), o didžiųjų miestų gyventojai - 50,5 proc.
Apklausos duomenimis, po pensijų fondų kaip naudojami investavimo įrankiai toliau rikiuojasi kaupiamasis gyvybės draudimas (45 proc.), indėliai (32 proc.), nekilnojamasis turtas kaip investicija (23 proc.) ir kitos priemonės.
Vertinant investavimo tikslus, šiemet investuojantys labiausiai tikisi tokiu būdu gauti papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio (64 proc.), sukaupti pensijai (60 proc.), vaikų studijoms (35 proc.) ir būstui (17 proc.).
Į klausimą, kokie veiksniai paskatintų pradėti investuoti, didžioji dalis neinvestuojančių apklaustųjų nurodė, kad tam reiktų didesnių pajamų (71 proc.). Akcentuojama, kad tokį atsakymą dažniau pateikė didžiausių pajamų grupės atstovai (77 proc.), ūkininkai (91,7 proc.), aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (90,9 proc.).
Beveik trečdaliui respondentų (28 proc.) pasiryžti investuoti reiktų geresnio finansų rinkų išmanymo, dar 26 proc. pageidautų garantuotos investicijų grąžos, o 20 proc. nurodė, kad reiktų turėti aiškų tikslą. Beveik penktadalis norėtų didesnės investicijų grąžos. Geresnis finansų rinkų išmanymas ir garantuota investicijų grąža ryžtis investuoti dažniau paskatintų moteris, taip pat kaimo vietovių gyventojus.
