„Džiugu yra, kad tai jau tapo nebe Lietuvos reikalas - tai yra ir Europos Komisijos vienas iš pagrindinių klausimų“, - LRT radijui sakė premjeras, komentuodamas tai, kad Europos Komisija antradienį ketina viešai pristatyti Astrave statomos Baltarusijos atominės elektrinės streso testų rezultatus.
S. Skvernelis teigė, kad Baltarusija privalės reaguoti į pateiktas streso testų išvadas, ir pabrėžė, kad pateiktų ekspertų išvadų įgyvendinimas bus labai svarbus klausimas ateityje.
Kartu S. Skvernelis pabrėžė, kad reikia ir toliau dėti pastangas, jog, pasak jo, nesaugi Astravo AE nebūtų iki galo realizuota.
Premjeras, komentuodamas grėsmes, kylančias dėl Astravo atominės elektrinės, taip pat pabrėžė, kad dėl to kalta buvusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė. Pasak Vyriausybės vadovo S. Skvernelio, jei A. Kubiliaus Vyriausybė būtų turėjusi ryžtingą poziciją, tai šiuo metu Astravo atominės elektrinės problemos Lietuva neturėtų.
„Labai yra blogai, kad šitas projektas atsirado. Jeigu būtų Lietuva savo laiku užėmus pakankamai ryžtingą poziciją ir ieškojusi kitokių išeičių, gal mes šiandien šitos problemos neturėtume. Bet tuometinė Andriaus Kubiliaus vyriausybė kolaboravo su Baltarusija, kartu vystė atominių elektrinių projektus tiek Lietuvoje, tiek ir Baltarusijoje, kalbėjo apie bendrą rinką, bendrus sąlyčio taškus ir apžiūrinėjo aikšteles (...). Mūsų pozicijos nebuvimas tuo metu ar pritarimas tam, leido elektrinę pastatyti“, - LRT radijui aiškino premjeras.
Pasak S. Skvernelio, dabartinio Seimo ir Vyriausybės uždavinys - padaryti viską, kad galimai nesaugioje atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija nepatektų į Lietuvos rinkas ir kad būtų įgyvendinti visi ES keliami saugos reikalavimai.
Antradienį Europos Sąjunga pristatys Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės streso testų rezultatus ir viešai įvardins, kokius trūkumus Baltarusija turi pašalinti.
Streso testais, kuriuos vertins Europos branduolinės saugos reguliatorių grupė (ENSREG), siekiama įvertinti atominei elektrinei kylančias rizikas dėl išorinių veiksnių bei atominės elektrinės atsparumą jiems. Taip pat siekiama identifikuoti svarbius Astravo AE projekto trūkumus ir pateikti rekomendacijas dėl seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų užtikrinimo bei sunkių avarijų valdymo.
Tačiau streso testai neapima klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto plėtojimo pradžios: AE aikštelės tyrimų ir jos tinkamumo atominės elektrinės statybai, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, darbo ir saugos kultūros vertinimo ir t.t.
Nors Baltarusija įsipareigojo atlikti Astravo AE streso testus 2011 m., tačiau streso testų ataskaitą Europos Komisijai pateikė tik 2017 m. spalio 30 d.
Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE.
Lietuva pabrėžia, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.
Svarbiausi klausimai Lietuvai - Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės.
Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.
