Darbininkų partijos narė iš Mičoakano valstijos Flora Resendiz Gonzalez „6 val. 30 min. (14 val. 30 min. Lietuvos laiku) buvo pašauta savo namuose“ Čikontepeko miestelyje ir vėliau mirė, informavo vietos teisėsaugos pareigūnai.

Vėliau sekmadienį centrinėje Pueblos valstijoje buvo nušautas valdančiosios Institucinės revoliucinės partijos (PRI) narys Fernando Herrera Silva.

„Reikalaujame, kad valstybė užtikrintų šio rinkimų proceso saugumą“, – savo pareiškime rašo PRI.

Šį rinkimų sezoną politinės žmogžudystės Meksikoje tapo beveik kasdieniu reiškiniu. Remiantis konsultavimo įmonės „Etellekt“ duomenimis, nuo rugsėjo šalyje buvo nužudyti mažiausiai 145 politikai.

Šie rinkimai laikomi kruviniausiais per visą Meksikos istoriją.

Tarp aukų yra 48 rinkimuose dalyvavę kandidatai; iš jų 28 buvo nužudyti per pirminių rinkimų kampaniją, o dar 20 – per visuotinių rinkimų kampaniją.

Dauguma nužudytųjų buvo vietos politikai – dažniausi įtakingų Meksikos narkotikų kartelių taikiniai.

Smurto banga užklupo šalį 2006-aisiais, kai vyriausybė kovai su narkotikų kontrabanda pasitelkė kariuomenę.

Nuo to laiko žuvo per 200 tūkst. žmonių, tačiau statistikoje nefiksuojama, kiek nužudymo atvejų susiję su organizuotu nusikalstamumu.

Dar 30 tūkst. žmonių yra dingę.

„Etellekt“ direktorius Rubenas Salazaras nurodė, kad smurtą prieš politikus skatino nusikalstamų organizacijų skilimas nuo karteliams paskelbto karo pradžios.

„Atsirandančios naujos kuopelės... atsikrato (politikų), su kuriais joms nepavyksta susitarti“, – neseniai interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Šių metų rinkimai yra didžiausi Meksikos istorijoje: 88 milijonai balsuotojų rinko ne tik prezidentą, dirbsiantį šešerių metų kadenciją, bet ir abejus Kongreso rūmus. Iš viso bus išdalyta daugiau nei 18 tūkst. federalinių, valstijų ir vietos valdžios mandatų.