Dumblinis krabas yra paplitęs Atlanto vandenyne, Amerikos, ypač Meksikos krantuose. Tuose kraštuose šis vėžiagyvis yra gerai žinomas ir turi gausią populiaciją. Lietuvos mokslininkai dėl tyrimų trūkumo negali tiksliai pasakyti, kada mūsų krantuose pasirodė pirmieji dumbliniai krabai, tačiau žiniasklaidoje jie pradėti minėti nuo 2002 metų, kai ypač daug šių vėžiagyvių pastebėta šalia Klaipėdos jachtklubo. 2004 metais ši rūšis identifikuota kaip nauja krabų rūšis Lietuvos pajūryje.
Dumblinis krabas yra žalsvos – rusvos spalvų, kartais yra „pagražintas“ rudais taškeliais.
Į Lietuvą atkeliavo laivais
Kaip jau buvo minėta, dumbliniai krabai paplitę Atlanto vandenyne. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto doc. dr. Tomas Ruginis aiškina, kad į Lietuvos pajūrį šie vėžiagyviai galėjo atkeliauti laivais.
„Lietuvoje pakankamai intensyvi laivyba. Mūsų krantuose prisišvartuoja laivų iš kitų valstybių ir dauguma laivų turi tą vadinamąjį balastinį vandenį. Atplaukdamas į uostą jis tą vandenį išleidžia. Dabar balastinio vandens išleidimas į jūrą jau yra reguliuojamas, tačiau anksčiau to nebuvo ir gali būti, kad dumbliniai krabai pas mus atkeliavo su laivais“, – mano doc. dr. T. Ruginis.
Kita teorija, kaip dumbliniai krabai atsidūrė Lietuvos krantuose, yra jų atnešimas kartu su jūros srovėmis. Šis vėžiagyvis populiaciją yra sukūręs ir Nyderlandų krantuose, todėl, anot T. Ruginio, gali būti, kad tos jūrinės srovės dumblinius krabus dar planktono stadijoje į Lietuvą atnešė iš Danijos krantų.
Mokslininkas gan kritiškai vertina nuomonę, kad dumblinius krabus į Lietuvos pajūrį atvežė ir paleido žmogus: „Mes turime daug pavyzdžių, kad žmonės mėgsta vėžius perkelti iš vieno vandens telkinio į kitą. Bet taip, kad atvežtų krabą ir išleistų, tai sunku tikėti. Reiktų paleisti ne vieną krabą, bent kelis.“
Lietuvoje nėra gyvybingos populiacijos
Pagrindinė sąlyga dumbliniams krabams išgyventi ir veistis yra sūrus vanduo, todėl tikimybė, kad šie vėžiagyviai gyvybingą populiaciją sukurs ir Lietuvoje, yra nedidelė.
„Pagrindiniai skirtumai tarp mūsų krašto ir Amerikos yra sūrus vanduo. Atlanto vandenyne yra 30 ir daugiau promilių, o Baltijos jūroje maksimaliai 7 – 8 promilės druskingumo. Kitas dalykas, temperatūrų skirtumai. Pas mus vasaros ir žiemos temperatūra labai keičiasi, o Amerikoje pastoviai šilta, geros sąlygos krabams gyventi ir veistis“, – teigia doc. dr. T. Ruginis.
Vis dėlto, nors gyvybingos populiacijos šie vėžiagyviai mūsų šalies krantuose ir neturi, čia gyvenančių dumblinių krabų skaičius yra nemažas. Doc. dr. T. Ruginis pasakoja, kad šie vėžiagyviai gyvena aplink Klaipėdos molą, nes šioje vietoje yra daugiau slėptuvių, kur jie gali pasislėpti nuo žmonių. Dumblinius krabus galima aptikti ir prie Palangos tilto, kur taip pat yra nemažai akmenų. Anot T. Ruginio, Kuršių nerijoje krabų nėra dėl smėlėtos pakrantės.
„Kad Lietuvoje populiacija būtų gyvybinga, pasakyti negalima, nes populiacijos gyvybingumui reikia veistis, o tam sąlygų pas mus nėra“, – darkart akcentuoja mokslininkas.
Neįtraukta į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą
Nors dumbliniai krabai yra svetimžemiai vėžiagyviai, į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą jie nėra įtraukti. Anot Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto doc. dr. T. Ruginio, taip yra todėl kad nėra mokslinių įrodymų Lietuvoje, jog dumbliniai krabai darytų neigiamą įtaką vietinėms rūšims.
„Dumbliniai krabai mūsų krantuose vieši jau ilgokai, tai per tiek laiko kažkoks poveikis turėjo išryškėti. Ko gero, jo tiesiog nėra. Neigiamas invazinės rūšies pavyzdys – juodažiotis grundalas. Baltijos jūroje jis išplito per kelis metus, galima sakyti, įvyko jo populiacijos sprogimas. Dabar jau prie juodažiočių grundalų po truputį prisitaikė aplinka, paukščiai pradėjo jais maitintis, populiacija pradėjo mažėti. Dumblinio krabo tokios stiprios invazijos nebuvo, jų yra, jie gyvena, bet jie nepasiekia gyvybingos populiacijos lygio, nes Lietuvoje neturi palankių sąlygų daugintis, o juodažiočiai grundalai – gali veistis“, – pabrėžia mokslininkas.
Doc. dr. T. Ruginis tęsia, kad, ko gero, dumbliniai krabai nėra populiarus maistas vietinėms rūšims. Teoriškai šie vėžiagyviai gali būti paukščių ir jūros gyvūnų mitybos grandinėje, tačiau, anot pašnekovo, reikia nemažai laiko, kad vietinės rūšys įsitikintų, jog turi naują maisto alternatyvą. Be to, dumblinių krabų yra per mažai, kad jie galėtų tapti tam tikrų rūšių maistu.
„Dumbliniai krabai gal ir gali būti gyvūnų, paukščių mitybos grandinėje, tačiau visi gyvi organizmai skiria vietines rūšis nuo ne vietinių, todėl supranta, kad dumblinis krabas yra svetimšalė rūšis ir nežino, ką su juo daryti. Vietinėms rūšims reikia laiko priprasti prie naujai atsiradusių rūšių. Paprastai taip ir būna: invazinės rūšys atsiranda ir kurį laiką neturi jokių priešų, nes vietinė gamta tik po truputį susipažįsta su naujokais. Taip ta invazinė rūšis po truputį veisiasi ir gausina populiaciją. Tik tada vietinės rūšys pamato, kad tai yra maisto šaltinis“, – aiškina mokslininkas.
